Gaidžių milžinkapis

Ar jūsų dar neužkniso gėjai? Homoseksualistai, kovojantys dėl savo teisių, dėl vietos po saule, besityčiojantys iš „normaliųjų“ ir taip toliau?..

Akivaizdu, kad Herkų Kunčių jau užkniso…

Dykumoje stovi du miestai – Sodoma ir Gomora. Abiejuose gyvena vieni homoseksualai. Tiesa, Sodoma turi Viešpaties karstą – tuo ji pranašesnė. Be abejo, kyla karas – tartum kokie kryžiaus karų dalyviai Gomoros gyventojai nusprendžia atsikovoti relikviją…

Dalyvauja: vyskupas Tyzenhauzas, kunigaikštis Oginskis, kentauras Donatas Obadaja Gagarinas, šuo Pifas Čiurlionis…
Herkus Kunčius lieka ištikimas savo žaismingajam stiliui, bet, matyt, nusprendė, kad reikia vieną kartą parašyti romaną plačiajai visuomenei. Ačiū Dievui, nuo to nenukentėjo meninė vertė.

Nežinau kodėl, bet smagu pamatyti tiek išniekintų simbolių – tyčiojamasi iš Kryžiaus karų (Viešpats pasirodo besantis liliputas ir visa Gomora nusivilia tuo, dėl ko tiek metų buvo kovota), lietuvių kultūros (kunigaikštis Oginskis stato baletą – o juk tikrasis iš tiesų turėjo muzikų baleto trupę), homoseksualizmo kulto, net iš Donelaičio „Metų”… Matyt, Herkus ir vėl kaip reikalas nusilakė ir eilinį kartą suprato, kad pasaulis ritasi pakalnėn (o jis turi būti šio ritimosi pranašas).

Jei keliuose prieš tai buvusiuose Kunčiaus romanuose buvo galima pastebėti kiek perdėtai bohemišką stilių, tai šis nepasižymi šiuo trūkumu – romaną lengva ir smagu skaityti, o jis atspausdintas tokiame smagiai šiugždančiame popieriuje… Tikras malonumas…

Tik štai dejonė – ar neketina Kunčius tapti formaliu neformalu? Smagu, jei tai tobulėjimo žymė, bet kas, jei „Gaidžių milžinkapis“ – Herkaus apsisprendimo „rašysiu, kad visi suprastų“ rezultatas?..

Tiesa, dar vienas puikus dalykas – Herkus vis mažiau ir mažiau save riboja, šiame romane daug necenzūrinių žodžių (kurie, beje, visai laiku ir vietoje)…