Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Estafetė

Estafetė Sunku man. Antra diena bėgu. Retsykiais suabejoju, ar mano raumenukams tokios distancijos ir tokie greičiai. Bet visgi lekiu, kol kojos neša ir ūpas nedingo. Nors ką čia ūpas. Estafetė juk yra estafetė. Iš jos taip paprastai nepasitrauksi. Sugrius tvarka. Suirs seka. Jei jau „pasirašei“ tam reikalui, vadinasi – viskas, basta. Tu tiesiog privalai paimti lazdelę iš vieno bėgiko ir perduoti kitam.

Taigi, startas lyg ir Veisiejuose buvo, kur finišas – dar nežinia. Tiesą pasakius, man ir nerūpi. Ne aš pirma, ne aš paskutinė. Esu toks tarpinis variantas, kuriam svarbiausia dabar yra sklandžiai perimti lazdelę.

Žinau, kad iki tos akimirkos dar kurį laiką turėsiu koja kojon bėgti ir kvėpuoti vienu ritmu su ankstesniuoju, pirmesniu bėgiku. (Įdomu, koks jis.) Įdomu, kur jis. Vis žvilgčioju atgal, bet nieko nematyt. Keista, juk bėgu jau antra diena. Hm. Gal per greitai? O gal jam kas nutiko? Bėgimo keliuose visko pasitaiko. Šunys gali užpulti (visokie bokseriai ir rotveileriai). Gali ir išgąsdinti kas – juk ir per miškus lakstom. Nors labiausiai, sako, žmonių reikia bijoti. Ypač trenktų (pvz., sniego kamuoliais per galvą). Arba kvailų ir piktų (rotveilerių šeimininkų). Būna, kad žmogus, ilgesnius atstumus bebėgdamas, užsigalvoja, į prisiminimus, į vaikystę pasineria. O būna, kad monotonija užliūliuoja, kaži kas į ausis pradeda pūsti. Visi sunkumai tuomet tiutiū. Taip iš trasos ir išklysta kartais.

Tikiuosi, bus viskas gerai. Juolab jau ir artėjančius žingsnius išgirstu. Stengiuosi bėgti kuo greičiau, „nepasišiukšlinti“. Pasiveja. Susilyginam. Susiderinam. Kvėpuojam. Šnairuoju vis į jo rankas, laukiu lazdelės. O tas laikosi jos taip tvirtai įsikibęs, kad, atrodo, ne žmogus, o lazdelė jį neša. Tačiau visų keisčiausia, kad tai būgnininko lazdelė. Net prunkšteliu iš netikėtumo.

Staiga bėgikas „šauna“ į priekį. Pamišėli, lazdelę atiduok! – skuodžiu iš paskos ir rėkiu. Bandau dar įžiūrėti ant nugaros boluojantį estafetės dalyvio numerį, bet kur tau... Ir išvis ten raidės kažkodėl, o ne skaičiai. G. B. ar B. G. – nesuprasi. (B. G. tai pažįstu. Rusas. Irgi pamišėlis.) Nieko nieko, mąstau, priešaky ežeras. Prie jo tikrai pristabdysi. Pasiutėli.

Pro medžių šakas jau matyti melsvuojantys plotai, niekur neskubantys žvejai valtyse, antys. O tas pamišėlis, tas pašėlęs „būgnininkas“ puola tiesiai į vandenį (negi maudysis?) ir... lekia, skrieja bangelių vagomis net kojų nesušlapdamas. Įbrendu iki kelių ir stebiu jį. Bėga darydamas dideliausią lankstą. Atsipalaidavęs toks, laisvas. Galvoju – štai, bėga žmogus ežeru, iš paskos jam voratinkliai draikos – ir taip gražu į jį žiūrėt, ramu taip. Netikėtai suvokiu, kodėl jis daro tą lankstą. Ogi grįžta atgal. Juk neįmanoma atsispirti pasiutėliškai traukai. Ir nereikia. Šitam grįžimui jokios tvarkos, jokios sekos, jokie ežerai nesutrukdys.

Va čia tai bėgimas! Lipu iš vandens visa nusiplūkusi, nusivariusi, iškritusi iš sekos. Sėduos ant kažkieno krante paliktos aplūžusios kėdės ir gaudau kvapą. Aplink tik laumžirgiai šmirinėja. Meldai tyloje barška. Ruduo tuoj. Ech... Ir kam man ta lazdelė. Tegu neša savo vaikams. Aš juk turiu savo lazdelę, savo veisiejus.
2012-09-29
 
Kita informacija
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2009
Puslapių: 144
Kodas: ISBN 978-9986-39-584-3
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-10-05 16:12
Passchendaele
Ir, tikrai: “Kas čia?”
Mokykloje bėgdavau aš tuos krosus… ir laimėdavau. Kartais.
Recenzija – eksperimentinė. Gonzo žurnalistika. 5-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-30 22:54
Aramis Derble
Kas čia?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą