„...mes, moterys, mąstome smegenimis, o jūs - vienu aukštu žemiau.“ - G. Hauptmann
Gaby Hauptmann laikoma viena sėkmingiausių ir labiausiai skaitomų Vokietijos autorių. Jos kūryba pasižymi juodu humoru. Didžiausios ir ištikimiausios Gaby Hauptmann kūrinių gerbėjos – moterys, tuo tarpu vyrai bando laikytis skeptiškos pozicijos. Skaitytojus šokiruoja tokie knygų pavadinimai, kaip antai „Ieškau vyro impotento bendram gyvenimui” arba „Tik miręs vyras yra geras vyras”. (Pagal Kristinos skrisk paruoštą
informaciją)
„Eržilų paradas” – puiki, lengva, paprasta knyga, tinkama „muilinam” Holivudo (arba Vokietijos kino rinkos) produktui paremti. Stilius neįpareigojantis, kai kur nusaldintas, bet ne tiek, kad būtų šlykštu. Dviejų vakarų visai negaila, nes padėjus knygą į šalį, viduje nieko nelieka, o skaityti visai smagu.
Jauna moteris, neseniai susipažinusi su nuostabiu vyru, vis nerimsta, kad jis tikriausiai per geras, o kartu ir per paslaptingas (kai yra gerai, ieškome to, kas gali būti blogai...). Ar tokiu atveju eitumėt susitikti su savo mylimojo buvusiąja, kad išsiaiškintumėt, kokios moterys jam patinka? O kaip reaguotumėt, jeigu vis tik nuėjusi susitikti, pamatytumėt, jos esat visiška tos buvusiosios priešingybė ir jums dar toli šviečia iki jos figūros, nuostabių plaukų ir eisenos? Romano herojė pasielgia ganėtinai keistai – „pasamdo” savo motiną, kad ji pasektų vaikiną, kuris vienas (!) išvažiavo savaitei į užmiesčio žirgyną. Juk negali būti, kad išvaizdus vyriškis VIENAS ilsėtųsi! Siužetas nėra labai sudėtingas, įpinta ir paslaptinga, beveik detektyvinė istorija. Ir aišku, „seklei“ mamai viskas baigiasi ne taip, kaip ji tikėjosi, įsiveldama į dukrelės avantiūrą... Nuvilia tai, kad daug kas nuspėjama, atpažįstama iš kitų panašių – nusivylusių vyrais, ieškančių kuo čia dar jie galėtų nusikalsti – autorių veikalų.
Važiuojam į žirgyną? Kažkur skaičiau, kad vis ten besilankantys vyrai – nuostabaus stoto bei turtingi.