Eduardas Mieželaitis: Post scriptum

Tai knyga apie Eduardą Mieželaitį, talentingą, kontroversijų išgyvenusį poetą. Kartu apie jo aplinką ir sunkų permainingą laiką. Knygos sandarą lėmė sukauptų prisiminimų ir apmąstymų turinys, panašių leidinių tradicijos, svarbiausiojo personažo improvizacinė prigimtis.

Pirmasis, įvadinis ir pamatinis, skyrius - tai poeto, prozininko, literatūros kritiko, redaktorės, kitų sričių menininkų šiandieniniai požiūriai į E. Mieželaitį, taip pat jo bendravimo su savo amžininkais autentiški atspindžiai (susirašinėjimų, dienoraščių puslapiai).

Antrąjį skyrių galėtume pavadinti Santaka - tiesiog pagal bendravimo erdvę E. Mieželaičio vasarvietėje. Čia daugiau žinių apie žmogiškuosius poeto bruožus.

Trečiasis skyrius, kurio rašinius, kaip ir antrojo, rikiuojame pagal abėcėlę (su viena kita suprantama išimtimi), yra margiausias, prisiliečiantis prie visokių poeto kūrybinės, visuomeninės, žmogiškosios raiškos erdvių. Be kita ko jis parodo, kiek daug būta žmonių, kurių gyvenimą ir kūrybą E. Mieželaitis paveikė. Metai bėga, - kai kuriuos faktus pasakotojai prisimena skirtingai. Daug nesiginčijome - šiandien tebūnie taip.

Tokių sovietmečiu gebėjusių atsiskleisti ir aktyviai veikusių menininkų, koks buvo E. Mieželaitis, biografijos ir kūrybos vertinimas tebėra probema. Žmonės, nusiteikusieji gilintis į kontroversijas, nelabai linkę savo vertinimus skelbti viešai; greta suvokiančių ir mąstančių apie aukštumas ir priešybes pasitaiko krypstančių į apologetiką - iš dalies dėl žinių apie minėtus kitaip manančius. Taigi tikrasis vertinimų balansas priklauso ateičiai. Bet yra kas priklauso tik dabarčiai - gyvų prisiminimų autentika.

Į fotografijų ciklus sąmoningai įterptas ir oficialusis E. Mieželaičio gyvenimas.