Donbaso džiazas

Esti žmonių, kurie nuo pat jaunystės domisi ne tik savo, bet ir kitų valstybių istorija bei kūrimo filosofija. Toks žmogus yra Jonas Ohman’as. Jis švedas, gimęs ir gyvenęs netoli miesto Upsala. Ten studijavo teologiją, tarnavo Švedijos kariuomenėje oro desanto žvalgybos kopoje. Jis tiki stabilia Švedijos valstybe, jos ateitimi. Jis pabrėžia: „Švedijos valstybė kaip uola“

Ryšiai su Lietuva prasidėjo nuo 1989 metų, kai vasaros atostogų metu su draugu nutarė pakeliauti po Rytų Europos šalis: Lenkiją, Vengriją, Čekoslovakiją, ir Rytų Vokietiją tada vadinama VDR.

Apsistoję Krokuvoje, naktinio baro lankymosi metu nugirdo lietuvaičių tarpe keistą švedui lietuvių kalbą, bet tuo pačiu kažką slepiančio. Tuo metu Jonas susipažino su lietuvaite Ramune, kurios aplinka turėjo esminės įtakos jo tolimesnėje veikloje.

Dar rugpjūčio mėnesyje betoninė Rytų Vokietijos siena atrodė amžiams nepajudinama,tačiau trų pačių metų lapkričio 11 dieną griuvo. Švedijos spauda ir televizija apie tai plačiai pasakojo. Tuo pat metu buvo nušviesta ir apie „Sąjūdį“ Lietuvoje kartu ir mažai dar žinomą V. Landsbergį. Jonas nedvejodamas ryžosi kelionei Į Vilnių. Jis turėjo ryšių su Talinu. Tuo metu ruošėsi delegaciją išvykai į Taliną į avangelikų bažnyčią. Tuo metu tebuvo vienintelis šansas patekti į Tarybų Sąjungą, Jonas pateko į delegacijos sąrašą atvyko į Taliną. Ten atvyko iš Lietuvos ir Ramunė. Abu kartu atvyko į Vilnių, Fabijoniškes. Susipažino ir su Ramunės tėvais, kurie pateikė daug literatūros apie Lietuvos partizanus. Jonui rūpėjo kuo galėtų padėti Lietuvai. Jis apsilankė keliose Vilniaus vietose ir prie Centrinio pašto nusipirko nusipirko ženklelių ir kitos Sąjūdžio atributikos. Išleido apie 100 dolerių. Studentui tai dideli pinigai.

Baigiantis vizitui Jonui pasisekė susitikti su Andriumi Mamontovu, susitarti dėl interviu. Sugrįžus į tėvynę Jonas už kiekvieną atributą prašė po 10-20 dolerių. Susidarė nemaža pinigų suma už kurią buvo nupirkta vertingos -deficitinės filologinės literatūros, kuri buvo padovanota Vilniaus universitetui Kilo naujos mintys ką dar būtų galima naudingo nuveikti. Visų pirma pareikalavo daug pastangų išmokti gerai kalbėti lietuviškai. Įveikęs šią kalbos kliūtį Jonas išvertė į švedų kalbą knygą „Partizanai“. Ją pavadinęs „Miško broliai“, sukūrė filmą apie Lukšos-Daumanto gyvenimą ir mirtį.

Kurį laiką Jona gyveno Rusijos teritorijoje Volgogrado mieste. Ten jis suprato tikrąjį Rusijos žmonių gyvenimą. Sekė Įvykiai Estijoje, Gruzijone ir pagaliau Ukrainoje. Kūrė filmą apie smogikus. Toliau visos pastangos buvo skirtos Ukrainai. Jis tapo tiesio karo dalyvis. Jis sukūrė tarpines savanorių grandis Lietuvoje ir Ukrainoje per kurias buvo tiekiami šalmai, neperšaunamos liemenės, organizuojama kulkosvaidžių stovų gamyba, stebėjimo prietaisų. Vežamos įvairios buitinės prekės tenkinti būtiniausius gyventojų poreikius. Jonas buvo gavęs paskolą buto remontui, bet visi pinigai nuėjo fronto reikmėms tenkinti.

Netoli fronto linijos mirtis ne kartą žvelgė į akis. Pradėjus bendrauti su „Pravyj sektor“ kariais ir rėmėjais greitai įgavo tarpusavio pasitikėjimą taip visa pagalbą gana operatyviai pasiekė Ukrainos karius fronto linijose.

Jono knyga „Donbaso džiazas“ atskleidė Lietuvos ir Ukrainos tautų ryžtą kovoje už savo tautos laisvę ir nepriklausomybę. Parodė atskirų žmonių išradingumą kovojant su okupantais, savųjų sustabarėjimu ir galimus būdus tai įveikti. Įvykių laikotarpis apima 2014-2020 metus. Jonas Oman“as yra Lietuvos pilietis nuo 2018 metų lapkričio mėnesio. Daugelis faktų yra iliustruoti nuotraukų gausa.

Visas knygos turinys persunktas savotiškais autoriaus išgyvenimais ir patirtimi ,susiduriant su skirtingos kultūros ir mąstymo žmonėmis. Knyga yra savotiškas žmogiškumo tapsmo vadovėlis.