Dieviškoji komedija. Pragaras

Kadaise, dar mokykloj, buvome pripratę prie kito šios knygos vertimo, kurio pirmoji strofa yra tokia: „Gyvenimo nuėjęs pusę kelio, aš atsidūriau miško tankmėje, pametęs tiesų pėdsaką takelio.“ Dabar gi ji skamba kitaip, neva patobulintai: „Per vidurį gyvenimo kelionės, aš pakliuvau į baisiai tamsią girią, ir pamečiau aš tiesų kelią. Žmonės.“ Pirmasis vertimas – Aleksio Churgino, antrasis – Sigito Gedos. Neaišku, kuo buvo prastas senesnis. Tiesiog kartų konfliktas.

Mes gi neužsiimsime filologiniais svarstymais, nieko neinterpretuosime. Šiame pasaulyje nuo Dantės laikų žmonės sukūrė tiek „Pragaro“ inscenizacijų, kad ir mums nebelieka nieko daugiau, kaip tik sukišti į tą pragarą visą pasaulį. Perfrazuojant Marxą: „Jūs ilgai interpretavote „Pragarą“, betgi reikia jį sukurti!“ Taigi, apsimetėliai satanistai C&P jums rekomenduoja naują pragarą, pragarą, kuriame jau seniai visi tūnote:

                  Pirmam rate pagonys sielvartauja –
                  Inteligentai, lankstęsi bet kam,
                  Juos ir toliau likimas prievartauja.

                  Antrajam – seksualinių geismų vergai,
                  Spektaklio pornografijos žiūrovai –
                  Jiems lupa odą, o jie spokso it žiopliai.

                  Trečiam – bulimijos vergai, suriję
                  Žemės išteklius visus,
                  Todėl čionai juos anoreksija kankina.

                  Ketvirtas ratas – tai vartotojų sritis,
                  Norėjo viską šiam pasaulyje turėti,
                  Dabar galės plačiai užmerkt akis.

                  Penktajame – piktieji susirinkę,
                  Įniršdavo ant kritikų jie greit,
                  Todėl dabar toliau jiems vaidytis pritinka.

                  Šeštam – eretikai, vien gėrį jie
                  Ir blogį matė kelyje pasaulio,
                  Todėl ir liko degti pragare.

                  Septintas skirtas spekuliantams,
                  Vagims ir bankininkams įžūliems –
                  Kuriems dėl pinigų kankintis lemta.

                  Aštuntas ratas – kritikų vieta,
                  Jie kritikavo taip, kaip valdžiai reikia,
                  Propagandistai nykūs irgi čia,

                  Taip pat politikai ir žurnalistai,
                  Garbingi klubai, sotūs pokylių veidai
                  Jau nužengė į Hado karalystę.

                  Kariaunos, permirkę krauju,
                  Vadai, kalti dėl tūkstančių gyvybių,
                  Į peklą žengia pergalės žingsniu.

                  Ir pagaliau devintas ratas –
                  Tiems, kurie sukūrė pragarus visus.
                  O mes laimingi, mito jūsų atsikratę.

                  Tebus pašlovintas žmogus!