Cinamonu kvepiantys namai

Birutė Mar, aktyviai besireiškianti kaip aktorė, režisierė, teatro ir šokio projektų dalyvė, išleido ketvirtą kūrybos knygelę. Kaip prisipažino viename interviu, ne kartą ją taisė prieš išspausdindama. Todėl knygutė net iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriekaištingai estetiška. Joje šalia tekstų – Kristinos Norvilaitės ornamentai ir kelionių nuotraukos. Ši dailininkė apipavidalino ir 2001 m. „Strofos“ išleistą panašaus pailgo formato, raudonų atspalvių Birutės Mar poezijos rinkinį „Solo“. Gal dėl to nauja knygutė atrodo kažkur matyta...

Ji tokia graži, kad nejučiomis prisiminiau Astos Plechavičiūtės klausimą: „Ar dera įteikti kelionių knygą kaip saldainių dėžutę?“ Jis buvo skirtas P.L.V. Normanto knygai „Baltas“, kur dalijamasi įspūdžiais iš Azijos. Birutė Mar irgi keliavo – į Indiją, Nepalą ir Tibetą, net kelis kartus per keletą metų. Ir taip pat „parsivežė“ į saldainių dėžutę panašią knygelę. (Dėl nestandartinio formato ją nelabai patogu sklaidyti.) Gal autoriai jaučia pareigą ką nors parsigabenti iš ne visiems prieinamų kelionių į egzotiškus kraštus. Ką nors itin neįprasto, brangaus ir nepriekaištingo – kad kelionė „apsimokėtų“.

Neseniai skaičiau tokio indo Iyengaro knygą „Jogos medis“. Jis užsimena apie indus, kuriems teko laimė apsilankyti Europoje. Anie taip didžiuojasi, kad prie savo namų durų būtinai pakabina raštelį, pavyzdžiui: „Aš neseniai grįžau iš Prancūzijos.“ Dabar tą patį – knygų pavidalu – daro iš Indijos grįžę europiečiai.

Birutė Mar – viena iš tokių europiečių, nuvažiavusių pas Sai Babą į svetimą vienuolyną. (Kaip įprasta – su savo regula.) Kaip ir kitus, ją domina religija ir dvasingumas, kasdienybė ir tradicijos, kitoniškumas ir šventumas bei įvairiausi skirtumai tarp mūsų ir „jų“. Bet tekstas mažiausiai primena dienoraščius: pernelyg kruopščiai fragmentuotas, „subalansuotas“, iliustruotas nuotraukomis ir eilėmis, kurios ištrauktos iš konteksto skambėtų kitaip. Labiausiai patiks ištikimiems autorės gerbėjams bei platesnei publikai, dar neragavusiai „rytietiškos virtuvės“. O literatūros gerbėjams gali pasirodyti visai įdomu, bet...jau kažkur matyta.