Bruno Schulzas (1892 - 1942) gimė Drohobyčiuje, netoli Lvovo. Čia mokėsi, dirbo, kūrė ir tragiškai žuvo nuo gestapininko kulkos. Jis išleido tik du kūrinius, kurie publikuojami šioje knygoje. B. Schulzas pasaulinėje literatūroje pelnytai užima vietą greta F. Kafkos, kartais netgi su juo tapatinamas. Jo kūrybą labai vertino įžymiausieji Lenkijos rašytojai.
Pirmas į galvą ateinantis žodis - ilgesys. Tai ilgesio knyga. Vaizdai, iškylantys skaitant, atrodo it iš senovinių, gelstelėjusių fotografijų. Regi, kaip jie iš lėto juda ir keičia vienas kitą. O gal tai viršelio paliktas įspūdis - knygos apipavidalinimui panaudota XX a. pradžios fotografija, vaizduojanti saulėkaitoje susėdusius krautuvėlės prekijus. Fotografija pratęsia ir paryškina teksto kuriamą prieškario Rytų Europos provincijos vaizdą.
Skaitytojo, ieškančio dinamiško siužeto lengvam pasiskaitymui, knyga nepatrauks. Siužeto čia nedaug; lėta pasakojimo srove plukdomi ilgi aprašymai ir apmąstymai. Bet užtat kokie! Ne veltui knygos autoriaus būta dailininko - nostalgiškas senų dienų vaizdas kruopščiai tapomas ploniausiu teptuku, negailint meninės išraiškos priemonių - metaforų, paralelių, personifikacijų. Ir kartu tekstas nėra apsunkinamas, jį lengva ir malonu skaityti.
Sapniškas - nerandu tikslesnio apibūdinimo Schulzo pasakojimo stiliui. Vaikystės nuotrupos, iškylančios brandaus vyro prisiminimuose, sumišusios su lakios vaizduotės tvariniais ir sapnais, - kūrinyje visa supinama, suliejama, ir vargiai atskirsi realybę nuo fantazijos. Betgi to visai ir nereikia - žavi pati visuma, turtingas ir dažnai siurrealus pasakojimo audinys.
Pirmosios novelės („Cinamoninės krautuvės“) centre - pasakotojo tėvas Jakubas (anot biografinių šaltinių, tėvo paveikslas lydėjo autorių visą gyvenimą). Tėvo figūra vaiko sąmonėje iškreipta ir padidinta, kone demoniška. Numanoma tėvo beprotybė neįvardijama, vietoj to regime tėvo-išminčiaus, tėvo-šamano, galop netgi tėvo-tarakono (prisimenate Kafką?) personažą.
Antroji novelė („Klepsidros sanatorija“) pratęsia pirmąją. Įvedama nauja figūra - Bjanka, pasakotojo slaptų godų objektas. Paslaptis - penas berniuko vaizduotei; žinojimo spragas jis užpildo atsitiktiniais, bet lyg tyčia po ranka pakliuvusiais šaltiniais. Taip pašto ženklų kolekcija virsta istorijos vadovėliu ir politiniu žemėlapiu, o reklaminio leidinio skiautės - didžiąja Knyga, reikšmingesne už Bibliją.
Skaitydama B. Schulzo noveles, prisiminiau M. Prusto „Prarasto laiko beieškant“ - panašiai viena iš kitos išplaukiančios asociacijos, dėmesys smulkiausioms detalėms, nostalgijos gaida. Šiek tiek priminė ir Ph. Delermo „Pirmas gurkšnis alaus ir kiti maži malonumai“ ar net G. G. Marquezo „Šimtas metų vienatvės“. Tačiau „Cinamoninės krautuvės“ turi kažką visiškai savito ir ypatingo, darančio šią knygą literatūros šedevru.
Pora ištraukų:
„Nedovanotinas lengvapėdiškumas išsiųsti tokią naktį berniuką su svarbia ir skubia užduotimi, kadangi prieblandoje gatvės pasidaugina, susipainioja, pasikeičia viena su kita vietomis. Miesto glūdumoje atsiveria, kaip čia pasakius, dvigubos gatvės, gatvės antrininkės, netikros ir klastingos gatvės. Užburta ir suklaidinta vaizduotė kuria apgaulingus miesto planus, rodos, jau seniai žinomus, pažįstamus, kuriuose tos gatvės turi savo vietą ir vardą, o be galo išradinga naktis, nieko geresnio nebesumanydama, nuolatos rodo vis kitokias vaiduokliškas konfigūracijas.“
„Mano tėvas, nužertas staigiai suspindusios šviesos, pakyla ant sanrišų, ištiesia rankas ir šaukia paukščius senuoju užkeikimu. Labai susijaudinęs, jis juos atpažįsta. Tai tolimi, užmiršti palikuonys tos paukščių kartos, kurią Adelė kadaise išvaikė į visas dangaus puses. Dabar tie išsigimę ir sustambėję dirbtiniai palikuonys, ta degeneravusi paukščių gentis sugrįžo sugedusi iš vidaus. [...] Staiga ore suzvimbia akmenys. Tai šaipokai, kvaila ir bemintė gentis, šaudo į fantastinį paukščių dangų. Veltui tėvas perspėjinėja, veltui grūmoja užkeikimų gestais - niekas jo negirdi, niekas nepastebi. Ir paukščiai krinta. Pašauti sunkiai sudrimba ir ima vysti jau ore. Ant žemės nukrinta jau virtę beforme popieriaus krūva.“
2006-08-08 11:39
sapniškas - puikiai pastebėjai, ir dar sakyčiau - klampus (meduj beklimpstančios mintys)
2005-09-25 02:28
tobula knyga. labai gera recenzija.
2005-03-21 07:36
ai, koroče, nusipirkau :)
2005-01-26 15:00
nu paskolink man šitą knygą, nu ... grąžinsiu anksčiau, nei kitas:)
2004-09-27 21:28
šaunu.
////
2004-08-22 10:09
puiki recenzija(:
reiks paieškoti šios knygos, sudominai
2004-07-13 09:33
Va taip ir turėjo būti: savaitės geriausia... :)
2004-07-05 07:56
Aha, recenzija puiki, va tik nelabai man patiko, kad tos ištraukos neįpintos į recenzijos tekstą, bet, matyt, galima ir taip... :)
2004-07-02 15:14
tokiai vasarai kaip ši - tinkanti knyga :) Em , ne tik eilius moki rašyt ;)) Puiki recenzija