Burtininkas: magija amžiams bėgant

Mokslas atskleidžia daugybę paslapčių, teisingai sudėlioja painias interpretacijas, bet nežiūrint to, stipriausia trauka išlieka nepaaiškinamiems dalykams. Šioje knygoje pasakojama apie charizmatiškas okultizmo figūras, alchemikus, magus, šamanus. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, visai nebesvarbu, ar jie išties turėjo stebuklingų galių, ar vien talentą vilioti pinigėlius iš lengvatikių.

Knygos viršelio fonas tamsus ir paslaptingas. Centre mantija apsigaubęs džiūsna su smailėjančia skrybėle. Figūra aukšta, ant pečių draikosi baltutėliai plaukai, papurusi vešli barzda. Nelygu užmestas koks prašmatnus sabalo kailis. Tiesia delnuose plazdančią, akinančią liepsną. Aš galingas ir įtakingas! Mainais už jaunystę, žinias ir kultines galias pardavęs šėtonui sielą. Teisingai ištarėte – tai burtininkas. Mėgstantis klajoti po tamsius negyvenamus kraštus, murmėti burtažodžius ir užkeikimus virš galvos šėlstant audros debesims. „Jis viena koja stovi nykiame kasdienybės pasaulyje, kita – tikrų tikriausioje magijos karalystėje“ (7). Įtariu pati J. K. Rowling autorė knygų apie magijos besimokantį berniuką Harį Poterį, pavergusių viso pasaulio vaikų ir suaugusiųjų vaizduotę, skolinosi didžiojo burtininko Gandalfo įvaizdį iš šios knygos. Arba atvirkščiai. Skaitytojų pagarbią baimę žadina iš kino ekranų nužengęs klasikinis burtininko įvaizdis.

Alchemikai ir magai susikrovė nemažus turtus pardavinėdami meilės gėrimus, stebuklingus gyvybės, amžinos jaunystės eliksyrus ir kitus keistus skysčius. Sklido legendos, kad jie alchemijos priemonėmis padaro deimantus, aukso grynuolius ir net filosofinį akmenį. Bet visi veikėjai kaip susitarę nutyli šitų išradimų formules. Knygoje užrašyti vos keli burtažodžiai, o jų įvykdymui reikalingi įvairūs, sunkiai gaunami priedai. Pavyzdžiui, iškasti augalo mandragoro šaknies juodulį (geriausi mandragoro egzemplioriai auga po kartuvėmis arba aplink Viduržemio jūrą), balto ėriuko vilnose surasti žaibo paliestą plauką ar tykioje mėnesienoje sekti juodo katino pėdsakais ir panašiai.
„Grimorium Versum pateikiamas burtas priverčiantis moterį šokti nuogą prieš jos valią. Tai daroma gana paprastai. Ant nenaudoto pergamento šikšnosparnio krauju vyras užrašo žodį Frutimiere, padeda jį ant akmens, nuo kurio buvo laikomos mišios, ir palieka anapus durų. Jei pro šalį eis moteris, ji bus priversta įeiti pro duris, išsirengti ir pašėlusiai šokti“ (129).

Kad ir man kliuvęs priešiškų jėgų išbandymas. Spaudinėju klaviatūrą, rašau apie keistas paslaptis ir uždraustus dalykus apie visatą. Staiga vidury sakinio – kompiuterio strigimas. Pelė nejuda iš vietos, neįmanoma programų uždaryti ar kompiuterį paleisti iš naujo. Visuotinis interneto strigimas ne tik man! Visame didžiuliame pastate.

Dėl vietos stokos nenurašysiu apeigyno ritualo kaip padvigubinti savo pinigus. Nors tikrai pasistengę išrausite pasiutusiai kumelei plauką, kuris devynias dienas bręsta moliniame puode užpiltas tyru šaltinio vandeniu. O tada, atidengę dangtį – rasite besirangančią gyvą gyvatėlę. Kuri norės pulti ir suleisti nuodus savo geradariui! Tada ištarkite: „Aš priimu susitarimą“. Gyvatėlę maitinsite kviečių lukštais. Pamiršau perspėti, kumelės plaukas išraunamas giedant tam atvejui skirtą lotynišką giesmę „Drigne, dragne, dragne“. Supraskite, gerieji žmonės, pinigai sunkiai uždirbami. O užaugusi gyvatė gamins auksines monetas (po šimtą) asmeniškai jums! Griežtai draudžiama vienam kartui užsiprašyti daugiau monetų (godumas yra blogas patarėjas žmogui). Ir įdėtas triūsas jums atsipirks! Su kaupu!

Knygoje neteko pastebėti išskirtų citatų. Nors bibliografija gausi. Nurodytos 45 knygos ir straipsniai bei keturi internetiniai šaltiniai. Dar įspūdingesnė minimų veikėjų pavardžių ir pseudonimų rodyklė. Siekia 280 įrašų. Knygos autorius Alan Baker gimė 1964 m. Birmingeme, Didžiojoje Britanijoje. Jo pagrindinė tyrinėjimų sritis yra paranormalūs ir nepaaiškinami reiškiniai. Dvidešimt metų tyrinėja archyvinius įrašus, antikvarines knygas. Autorius parašė knygas: „Vaiduokliai ir dvasios“, „Matytieji NSO“, „Gladiatorius“ ir kitas. Pastaruoju metu domisi fantastika.

Kaip įprasta apibendrinant recenziją, suformuluosiu klausimą „Ar verta skaityti knygą?“. O tai labai geras klausimas! Pateiksiu realų palyginimą. Štai mano draugė Marijana kuo atviriausiai prisipažįsta: knygos „Lietuvos grybų atlasas“ nebegrąžinsiu bibliotekai. Noriu miške praktiškai pritaikyti pateiktą vaizdinę medžiagą, t. y. pagal nuotraukas atskirti valgomus grybus nuo nuodingų musmirių. Savo ruožtu su apgailestavimu paskelbiu, kad knyga „Burtininkas: magija amžiams bėgant“ praktiškai nepritaikoma nei miške, nei buityje, nei biure. Taip pat iš anksto nuraminu – skaitytojui negresia knygos vagystė iš bibliotekos. Manau rizikuoti neverta. Todėl susiklosčius palankiai situacijai! Kodėl gi imti ir nepaskaityti knygos „Burtininkas: magija amžiams bėgant“!