
Kaip ir J. Joyce`o "Ulisas" ar A.Belo romanas "Peterburgas", A.Döblino "Berlynas. Aleksandro aikštė" knyga, skirta miestui, knyga apie miestą, knyga-miestas.
Joje pasakojama po Berlyną klaidžiojančio, ką tik iš kalėjimo paleisto smulkaus niekšelio Franco Biberkopfo istorija, jo pastangos tapti normaliu, sąžiningu žmogumi, sugrįžti į gyvenimą. Šis niekšelis autoriaus sureikšminamas taip, tarsi būtų paties miesto ir pasaulio centras.
Franco Biberkopfo gyvenimo vaizdai supinami su kasdienėmis miesto realijomis: skelbimais, kavinių, gatvių, šokių salių, įvairių įstaigų ir net skerdyklų aprašymais. Epizodiškai šmėkšteli paprastų berlyniečių gyvenimo istorijos.
Romane vaizduojamas spalvingas, truputį pamišęs XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Berlynas, jo realijos itin panašios į šiuolaikines (pradedi manyti, kad iš tikrųjų niekas nesikeičia).
Ekspresionistinė pasakojimo maniera, įvairių stilių maišymas, vaizdinga kalba, kurią puikiai pavyko perteikti T.Četrauskui, - ryškiausi knygos bruožai.
P.S. Nobelio premijos laureatas G.Grassas Alfredą Döbliną vadino savo mokytoju.