Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (905)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Bėgančios su vilkais

Bėgančios su vilkais Kartais perskaitytos knygos mus paskatina surizikuoti, kartais mums atskleidžia naujus svarbius dalykus apie save ir kartais – kaip kad ši knyga – suteikia peno mūsų sieloms.

Clarissa Pinkola Estés yra Jungo krypties psichologijos žinovė ir cantadora, tradicinių Lotynų Amerikos istorijų saugotoja ir pasakotoja. Ji sukūrė knygą apie Laukinės Moters archetipą. Šis archetipas – tai instinktyviosios moterų prigimties įsikūnijimas. Dar nespėjusi atsiversti knygos tu pajunti, kad Estés yra moteris, tikrai gyvenanti savo gyvenimą, o ne tiesiog egzistuojanti. Estés pateikia anksčiau minčių lygyje sklandžiusias „geras idėjas” knygoje, kurią skiria visai moters esačiai: kūnui, širdžiai, protui ir sielai. Knyga yra skirta visoms moterims, kurios ilgisi savyje kažko daugiau, kurios žino, kad jų protas dirba geriau nei širdis, kurios jaučia, kad yra pernelyg suvaržytos, kurios pamiršo kaip kurti, turėti malonumo, juoktis, verkti. Estés siūlo mūsų žaizdoms liaudies dainų ir pasakų „gydymą“. Ji parodo, kad Laukinės Moters archetipas gali būti vientisumo modeliu šiuolaikinei moteriai.
Kas yra toji Laukinė moteris? Tai moteris, kuri nėra praradusi savo ryšio su gyvenimu, mirtimi ir atgimimu – ar, paprasčiau, su gamta. Estés palygina ją su vilke:

„Sveika moteris panaši į vilkę: ji guvi, energinga, gyvybinga ir vaisinga, turi savo teritoriją, yra išradinga, ištikima, judri. O atskirta nuo savo laukinės prigimties moteris nusilpsta, sulysta, išblykšta lyg vaiduoklis. Bet mes juk ne tam ateiname į šį pasaulį, kad taptume apgailėtinomis nugeibėlėmis nutriušusia ševeliūra, neįstengiančiomis nei šokti nei vytis nei susilaukti palikuonių ir kurti gyvenimą. Jei moteris apima sąstingis, jei jas kamuoja nuobodulys, vadinasi metas pasirodyti Laukinei moteriai: kūrybinė sielos tėkmė turi pripildyti išdžiuvusią vagą. Ji moko apsibrėžti savo teritoriją, rasti savo gaują, drąsiai ir užtikrintai naudotis savo kūnu ir juo didžiuotis, nepriklausomai nuo jo gerųjų savybių ir trūkumų: ji pratina savarankiškai veikti ir kalbėti savo vardu, būti budrioms ir dėmesingoms, vadovautis įgimtomis moteriškomis savybėmis – intuicija ir juslėmis, paklusti natūraliems savo ciklams; rasti savo vietą gyvenime ir oriai jame įsitvirtinti, žinoti savo vertę ir būti kiek galima sąmoningesnėms.”

Estés pradeda savo pasakojimą, pirmiausia pristatydama mums La Lobą, Moterį Vilkę, vieną iš šimtų Laukinės Moters pavidalų. Toliau, tarsi vedlė, ji veda mus tolyn ir tolyn, iki pat Laukinės Moters prigimties esmės – rizikingu keliu, vingiuojančiu tarp erškėčių, pelkių ir kitų paslaptingų dalykų. Keliu, kuriuo niekada nedrįstume žengti be kieno nors pagalbos. Knygos skyrių pavadinimai sukelia jausmus patys savaime, pvz. Susekti užpuoliką: pirmoji iniciacija; Pora: sąjunga su kitu; Medžioklė: kai širdis yra vieniša medžiotoja; Kūno džiaugsmai: laukinis kraujas; Karštis: susigrąžinti sakralųjį seksualumą; Kovų randai: narystė veteranių klube; La Selva Subterránea: įvesdinimas į požeminį mišką; Sėlinimas: Canta Hondo, slėpininga giesmė.

Estés rašo jaukiu, gyvenimišku, humoro kupinu stiliumi. Tai nėra sausas, analitinis, beaistris pasakojimas ir knygoje jūs nerasite nė trupučio pseudomokslinio žargono. Kaip pastebėjo viena mano draugė: „ši moteris šneka taip pat, kaip ir aš!”. Aš lygiai taip pat juokiausi, verkiau ir linkčiojau, pritardama Estés mintims. Ji uždegė manyje tokį ilgesį, kad aš maniau, kad mano širdis neišlaikys ir sprogs. Aš vėl prisiminiau, ką reiškia būti gyva iš tikrųjų ir supratau, kokia civilizuota aš tapau. Norėčiau pacituoti vieną pasaką iš knygos, kurią Estés išmoko iš savo velionio dėdės Vilmosos, aiškiai parodančią, kas atsitinka civilizacijos proceso metu:

„Vienas žmogelis atėjo pas szabo, siuvėją, pasimatuoti kostiumo. Žiūrėdamas į veidrodį jis pastebėjo, kad liemenės skvernai nevienodi – vienas ilgesnis, kitas trumpesnis.
- A - numojo siuvėjas, - nekvaršinkite sau galvos dėl niekų! Tiesiog suimkite kaire ranka trumpesnį skverną ir patempkite žemyn, tai niekas nė nepastebės.
Žmogus pabandė taip ir padaryti. Bet netrukus pastebėjo, kad vienas švarko atlapas užuot lygiai prigludęs riečiasi į viršų.
-A - šitas? - nėmaž nesumišo siuvėjas.- Smulkmena! Jums reikia tik vos vos pasukti galvą į šoną ir prispausti jį smakru. Pirkėjas pakluso, bet palenkęs galvą iškart pamatė, kad kelnės siaurokos, be to pajuto, kad jos mažumėlę veržia.
- Ai, - nesirūpinkite dėl to, - siuvėjas nesileido išmušamas iš vėžių. – Tiesiog dešine ranka truputėlį truktelėkit kelnes žemyn ir bus tvarka. Pirkėjas linktelėjo ir nusipirko kostiumą.
Rytojaus dieną, apsivilkęs naują kostiumą jis išdrožė pasivaikščioti, viską kaip buvo pamokytas prilaikydamas rankomis ir smakru. Pamatę jį šitaip kuduliuojantį po parką – smakru prispaudusį švarko atlapą, viena ranka timpčiojantį liemenės skverną, o kita suėmusį iš priešakio kelnes, du senukai pamiršo savo šaškes ir nustebę įsispoksojo į jį:
- O varge, Mistenai ,-šūktelėjo vienas iš jų, - tu tik pažiūrėk į tą nelaimingą luošį.
Antras senukas valandėlę pamąstė, paskui sumurmėjo:
- Kas be ko, Igenai, luošam, žinoma ne pyragai...Bet man tiktai rūpi, iš kur jis gavo tokį gražų kostiumą?“


Kaip tas vyras su nauju kostiumu, taip ir mes dažnai formuojame asmenybes, kurios visiems demonstruoja, kokios geros, rūpestingas, mielos ir taip toliau mes esame. Išoriniame pasaulyje mes esame tobulos, bet viduje mūsų tikrosios prigimtys yra suluošintos. Mes dažnai sulaukiame kitų paramos dėl savo patrauklių asmenybių, bet formuodamos jas mes prarandame sąlytį su savo tikrąja esme ir taip susiauriname savo pasirinkimus, ištrindami juos iš savo gyvenimo, taip sukeldami nereikalingą skausmą. Knyga „Bėgančios su vilkais“ padeda mums pamatyti, kad tapome tokios pat kaip tas lengvatikis siuvėjo klientas. Galbūt pernelyg ilgai dėvėjome įsivaizduojamus kostiumus ir pamiršome, kad ne visada esame luošos.

Estés knyga parodys, jei esate praradę ryšį su savo širdimi, savo esatimi, savo kūrybiškumu, savo gyvenimu! Istorijos, kuri jas pristato ir įžvalgios jų analizės, švelniai parlydės Jus atgal į save. Net jei nesate sujaudinti šitos apžvalgos, aš paprašysiu jūsų nubėgti į artimiausią knygyną ir perskaityti įžangą. Tegu Estés žodžiai paliečia jus. Tai yra viena iš tų ypatingų knygų, kuri pakvies Tave, jei esi tam pasiruošusi.
Brigita Burkauskaitė
2011-08-23
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Vertėjas (-a): Lina Būgienė
Puslapių: 680
Kodas: ISBN 9955-08-715-3
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą