Knygos
Romanai (1922)
Poezija (614)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Bėgančios su vilkais

Bėgančios su vilkais Buvau linkusi manyti, kad knyga, kuri atspindėtų manąjį moteriškumo suvokimą, dar neparašyta. Mūsų visuomenėje įprastais pamatiniais dalykais paremta moterims skirta literatūra, deja, mano širdies nepasiekdavo. Iš tiesų būdavo liūdna. Kad niekas neparašo apie tai, kad pačios moterys būna tarpusavyje ne vienodos, kad jų požiūriai į pasaulį ir į jų pačių gyvenimą ir pasirinkimą skiriasi nuo kitų moterų, o tas jų skirtingumas yra savaime geras ir pagirtinas.

Skaitydama Klarisos Pinkolos Estes veikalą „Bėgančios su vilkais: Laukinės moters archetipas mituose ir pasakose“, džiūgavau ir ašarojau iš laimės. Žymi psichoanalizės specialistė paprastiems žmonėms suprantama kalba aiškina apie laukinę visų moterų prigimtį, apie tai, kad kiekvienoje moteryje glūdi nuo jokių aplinkos veiksnių nepriklausoma Laukinė vilkė, gyvybinga, žaisminga, pasikliaujanti intuicija, žinanti, kada krykštauti ir žaisti, kada sprukti ir ginti savo teritoriją.

Tam, kad moteris būtų sveika ir laiminga, ji privalo būti sąjungoje ir santarvėje su savo instinktyviąja laukine prigimtimi. Norint tai pasiekti, reikia nuolatos gilintis į save, tobulėti, klausytis savųjų instinktų, tai, ką sako sielos gelmėse slypinti visa žinanti senoji moteriškė La Loba, šimtmečiais gyvavusi visose praeities kartų moteryse ir jų sąmonėje.

Kita vertus, mes turime teisę klysti. Dažnai moterys gyvena ne savo, o kažkieno kito primestą gyvenimą, pamiršusios, kad tik jos pačios gali ištrūkti iš išorinio grobuonio spąstų ar jas pačias užvaldžiusių ydų ir silpnybių. Moteris neturi klausytis visuomenės kalamų taisyklių, kaip ji turi dėlioti savo likimą ar paskirtį. Nėra absoliučiai teisingo kelio, kuris tiktų visoms. Kiekviena moteriškoji būtybė turi prisiimti atsakomybę už savo jauseną ir mėginti rasti sąsajas su savo tikruoju vidiniu žinojimu, kas būtent jai yra tinkama ir teisinga. Jeigu nėra įsiklausoma į savo vidinius troškimus, jeigu laikomasi įsikibus praeities, baimės ar nuomonės, ką apie mane pagalvos ar pasakys, jeigu viduje gyvenanti Laukinė vilkė yra apleidžiama ir pamirštama, moteris praranda kryptį, blaškosi tarp besikartojančių nesėkmingų santykių, pasineria į įvairias priklausomybes, praranda sveikatą ir galų gale norą gyventi. Ji tiesiog nustoja jausti, mėgautis ir būti laiminga.

Norėdama grįžti prie savo pirmapradės savasties, žinojimo ir išminties, moteris turi nebijoti rizikuoti keisti ir keistis, išsilaisvinti, palaidodama sena, rinkdamasi nauja. Tai nėra lengva užduotis. Kai kurios moterys taip ir pragyvena, tiesiogine to žodžio prasme „praegzistuoja“ tarsi bejausmės mumijos. Tos, kurios pasisemia drąsos grįžti prie savųjų ištakų ir užmegzti santykį su savąja „aš“, turi nueiti akmenimis grįstą kelią. Joms reikia leistis į tamsų mišką, nužengti į požemių pasaulį, susitikti su pačiais baisiausiais vidiniais demonais, savo tamsiąja puse. Tik tuomet moteris gali prisikelti naujam gyvenimui, naujajai moteriai, kuri bus drąsi, išmintinga ir laisva, kurią visose situacijose lydės jos palydovė Laukinė vilkė, ištikima ir neklystanti.

Vienoms moterims Laukinė vilkė pataria atsidėti motinystei ir šeimai, kitoms – pasinerti į kūrybą, savęs tobulinimąsi, vidinius ieškojimus. Nėra vieno modelio, pagal kurį būtų grupuojamos visos moteriškos lyties atstovės. Kiekviena jų yra individuali ir nepakartojama. Tačiau tik pati moteris žino savo paskirtį, norus ir galimybes. Svarbiausia, nenusisukti nuo to žinojimo, nuolatos jį išlaikyti ir stiprinti, nepasiklystant klaidžiuose pasirinkimų ir poelgių labirintuose, įsiklausant į savo vidinę laukinę moterį.

Daugeliu atžvilgiu veikalas gali būti vertinamas kaip šiek tiek feministinio pobūdžio, deklaruojantis asmeninę moters laisvę ir nepriklausomą prigimtį. Tačiau moteriškoji savastis yra plati kaip vandenynas. Sakyčiau, kad ši knyga, kurios pamatas yra Jungo archetipų teorija ir daugelyje šalių gyvavusios ir vis dar gyvuojančios pasakos, sakmės ir mitai, yra tarsi vidinės terapijos ir pažinimo vadovas kiekvienai mąstančiai moteriai. Skaitymas reikalauja nemažai laiko ir pastangų gilinantis į save, tai tarsi procesas, kurio metu moteris sužino apie savąją esmę, dalykus, kuriuos ji galbūt instinktyviai jautė, bet nemokėjo įvardinti. Gilinimasis taipogi reikalauja drąsos, nes skaitant atsiveria amžinosios tiesos, kurios yra aktualios kiekvienai skaitančiajai, tačiau kurios gali būti giliai užslėptos arba apskritai nepažintos. Būna, kad skaitydama privalai daryti pertraukas, nes tiesiog tampa sunku. Veikalas sveria ne tik puslapių skaičiumi, bet ir savo tiesomis, kurios ne visoms yra savaime suprantamos. Tačiau koks nenusakomas jausmas yra susitikti su tikrąja savimi!
2013-01-17
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Vertėjas (-a): Lina Būgienė
Puslapių: 680
Kodas: ISBN 9955-08-715-3
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-22 17:26
wentytwenty1
...susitikti su tikrąja savimi!? Garantuojat, kad tai tikrai jūs...
Sutinku, kad mumyse tūno ar tai vilkės,ar voverės, lapės, ar gyvatės modusai.Nesutinku, kad tų balsų reiktų klausyt.Vidinį grobuonį seka išorinis.. čia virsmas ,tapsmas lemia,  kuo nori, būti tuo tampi.galima keistis, tik ne savom jėgom...

Knygos neskaičiusi, pavadinimas gal kiek atstumiantis, iš pasmalsavimo skaityčiau, bet...
jei nėra krikščioniškos tiesos sąmato, o tik filosofinių idėjų sekimas, privengčiau. Gilinimasi "į save" suprantu kitaip... nors vilkės apčiuopimas savy svarbus pradinis momentas, po to moters , po to žmogaus /ar atvirkščiai/,  galiausiai dieviškumo.Moteriškume /kaip ir vyriškume/slypi didis dvasinis potencialas.Ši savastis atrandama kaip dovana, malonė. Manau, esate paviršutiniškai t.y.laikinai susižavėjusi, ką ir perteikiate šia recenzija.
Dar reiktų apie pačią knygą daugiau informacijos, kada išleista, jos apimtis, apie autorių , ne tik turinio emocijų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-03 00:25
gunta
pardon, ne ir recenzijos, o IŠ recenzijos. kas tai per knyga?..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-03 00:15
gunta
nenurodžiau autoraisu: "Хорошо когда женщина есть Леди дама синьора фемина А для женщины главное честь Когда есть у ней рядом мужчина...", ir pavadinimo iš kur posmas, tai iš teksto «Песенка Про Бабочку»
http://www.youtube.com/watch?v=NDw1Rxy_HaM

autorius nenurodytas, prie teksto, tai neieškojau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-03 00:07
gunta
gal įdomi, gal ne, nepasirodė recenzija publikuojanti knygą, pasirodė recenzija kaip priemonė, kad papasakoti kaip rašantis recenziją mato moteris literatūroje, ir kaip jis norėtų jas matyti, na labai didelis dėmesys moteriai, tiesiog absoliutinimas moters, o tai jau perlenkta lazda.

pradžia recenzijos, joje kalbama:
"Mūsų visuomenėje įprastais pamatiniais dalykais paremta moterims skirta literatūra, deja, mano širdies nepasiekdavo. Iš tiesų būdavo liūdna. Kad niekas neparašo apie tai, kad pačios moterys būna tarpusavyje ne vienodos, kad jų požiūriai į pasaulį ir į jų pačių gyvenimą ir pasirinkimą skiriasi nuo kitų moterų, o tas jų skirtingumas yra savaime geras ir pagirtinas. " --- (citatos pabaiga), tai gi pagirtinas kam? kas giria, vyrai?.. ir, kodėl neparašo, kad moterys skirtingos, juk apie moteris tik taip ir rašo, kad jos tokios skirtingos, kad neatrasi formulės, kas jos? moteris -paslaptis. tai taip tik varo ir varo - o tai jau kalba kad jos tokios skirtingos, kad išlieka paslaptimi, kas jos;

o juk jos skirtingos, yra ir lesbiečių, tai jau tada jos moterys be vyrų, nors sakoma ir kitaip:

"Хорошо когда женщина есть
Леди дама синьора фемина
А для женщины главное честь
Когда есть у ней рядом мужчина..."  taip?..

tai gi, susitikti su tikrąją savimi, yra daugiau, nei susitikti su savimi moteryje, arba moterimi...

kaip recenzija apie knygą, tikrai prasta. Knyga liko šone, o va pirmame plane, tai recenzijos autoriaus susidomėjimas pačia tema: "Moteris literatūroje, būtyje, buityje ir visame kame"; ir atrodo, kad knyga paporino to susidomėjimo sferoje daug, recenzijos autoriui, tai labai patiko, ir jis parašė recenziją.

Pasirodo man tik toksai vaizdas, kad jums labai patiko ta knyga, dėl tematinių priežasčių, tačiau kas tai per knyga, visiškai nesupratau ir recenzijos, o kad ji kalbės apie instinktyviąją moters pusę, arba apie galias glūdinčias moters Muladharoje (pamatinėje čakroje, pirmojoje) tai kalba pats knygos pavadinimas, "bėganČIOS su VILKAIS: ne bėgantys - jau būtų žmonės, o bėgančios... ir ne nuo vilkų o su VILKAIS, reiškia laukiniškumo prigimties dvasią.

supratau, kad jums labai patiko knyga, nes patiko tematika, bet ne daugiau, iš jūsų recenzijos. ir gerai, jei patiko, todėl tiek daug ir pasakojate, kaip į knygą reikia žiūrėti, nes jums patiko. Gal apie tą laukiniškumą rašo daug autorių, kad moteris laukinė, tačiau, tai ir lieka žodžiais, o šitoje jūs radote įtikinamų argumentų, gretinimų ir išvadų, kad ji tikrai yra tokia... tačiau, juk yra dar aukštesnis sluoksnis savęs, tas kuris virš lyties, jis virš lytiškumo. Moteris nėra visiška laisvė, o ir kiekvienoje moteryje yra vyro, kiekviename vyre moters... Moteris vertina jėgą (ją traukia kampuotas vyras) o vyras vertina grožį, jį traukia apvalių pečių ir klubų moteris...) o jau kada kažkas jame persilenkia, jį taip traukia tas grožis, kad net pats pradeda dažyti blakstienas, lakuoti batus, ir apskritai, pamato išeitį transvestito buvime, va taip vyras vertina grožį, o moteris - jėgą...

nu gerai, man neatrodo ta recenzija recenzija knygai, bet atrodo, kad ji, ta knyga, jums labai patiko;
ir gal paskaitysiu, įdomumo dėlei.

jei skaitote rusiškai, paskaitykite "МАГИЧЕСКИЙ ПЕРЕХОД  Путь женщины - воин" (autorius moteris Тайша Абеляр)arba, kurių autorius taip pat moteris, tai Флоринда Доннер, автор кнрги "Сон ведьмы", а вот эти гниги,что предлогаю, из двух частей, называются первой и второй: I."ЖИЗНЬ-В-СНОВИДЕНИИ посвящение в мир магов"; (ir antra) II."ШАБАНО истинное приключение в магической глуши южноамериканских джунглей";
skaičiau Karlo Kastanedos knygas, rusų ir lietuvių kalbų vertimuose, tai skaityti lietuvių kalboje, nerekomenduoju. nežinau, ar minėtos moterų rašytos knygos yra išverstos į lietuvių kalbą, bet jei yra, rekomenduoju vis tik skaityti rusų kalboje. dėl Kastanedos vertimų, taip rekomenduoju.

žinote, o gal jūs kaip tik to ir ieškojote.
paskaitysiu, tikriausiai, įdomumo dėlei, jūsų rekomenduojamą knygą, kuri kiek supratau, jums labai patiko, jūs ieškojote kažko panašaus. bet recenzija nieko nesako, tik pasakėte, kad daug skaitėte apie moteris, ir vis nerasdavote tame daug, ką radote šitoje vienoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-30 16:05
Abadani
O man atvirkščiai negu Markizei, pasirodė oer mažai turinio atpasakojimo:)

Bet visiems neįtiksi, nors ir raišas paliksi. Recenzija įdomi!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-17 14:28
bibliotekininkė
Su išsakytomis pastabomis visiškai sutinku, ačiū:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-17 14:01
Marquise
Man atrodo, kad šioje recenzijoje pateikiama per daug knygos turinio, perpasakoto autorės (recenzijos) žodžiais, bet pati knyga iš esmės nagrinėjama mažai.
Aš, kaip neskaičius knygos, taip ir nesusidariau nuomonės apie ją. Tarkim, kokia forma atskleidžiamos tos tiesos? Ar tai romanas, ar atskiri pasakojimai, gal kažkokia tautosaka (lyg ir užsiminta prabėgomis), o gal tiesiog mokslinis veikalas, paremtas tyrimais?
O štai to, ką aš toje knygoje turėčiau atrasti savarankiškai, man pasirodė per daug - kam skaityti detektyvą, jei jau žinai, kas žudikas.

Teisybės dėlei turiu prisipažinti, kad su recenzijomis esu susidūrusi mažai, todėl mano nuomonė nėra labai kompetetinga. Todėl lai lieka tai tik nuomone be vertinimo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą