Aš moku augti

„Augti – smagu! Užaugti – neblogai. Blogiausia – peraugti. Peraugėlio gyvenimas liūdnas. Nebeskiria kiaulės nuo debesies, nebesidžiaugia lauko akmenėliais, tik vargsta pats augindamas akmenis inkstuose.

Nei grožio, nei naudos. Tai sykį ir pagalvojau: ar ne geriau užsiauginti eilėraštį? Jį lengva prižiūrėti, jam gana šilumos ir gerų žodžių.

Net užaugęs eilėraštis nepuola žmonių, bet sergsti juos nuo peraugimo.

Amen.“

J. Erlickas

„Aš moku augti“ – knyga, sauganti mane nuo peraugimo. Kiekvieną kartą kai pajuntu, kad nebeskiru kiaulės nuo debesies, nesidžiaugiu lauko akmenėliais arba patenku į tokią situaciją, kuri tokia kvaila, kad net verkt norisi, atsiverčiu šią knygą, ir kaip tyčia – visada randu sau tinkantį eilėraštį.

Knygoje yra visi jau klasika tapę J.Erlicko eilėraščiai – „Bobutė iš Paryžiaus“ ir „Lakštingala Zarasuose“. Taip pat, daugeliui jau nuo pačios pirmos klasės žinomi eilėraštukai „Bijau varlės“, „...Ir siurbelės“, „...Ir gyvatės bijau“.

Ir aš pati puikiai prisimenu kaip, tuomet dar sunkiai, skiemenavau:

„Aš labai bijau varlės,
Tiek mažos, tiek didelės.
Gal ta baimė neprotinga,
Bet varlė man nepatinka.“

Knyga iliustruota paties autoriaus. Iliustracijos – tarsi mažo vaiko piešiniai. Tačiau nors ir paprasti ir nedailūs piešinėliai spinduliuoja šilumą ir nuoširdumą. Kaip ir visa knyga.