
Juozas Erlickas vėl užaugino didžiulį lauką gražių, žalių ir linksmų eilėraščių. Visi jie sutilpo į knygą, štai guli ji prieš mane: stora, blizganti, gražiais viršeliais...
O jei rimtai, „Aš moku augti“ - poezijos rinktinė, į ją sudėti anksčiau įvairiuose rinkiniuose ir spaudoje skelbti tekstai. Knygos paantraštė - eilėraščiai ne suaugusiems, tačiau eilėraščiai skirti ne tik vaikams, bet ir visiems, kurie nepamiršo malonumo žaisti žodžiais, ieškoti naujų, netikėtų prasmių, stebėtis ir juoktis. Skirti neperaugusiems. Pasak paties autoriaus: „Augti - smagu! Užaugti - neblogai. Blogiausia - peraugti. Peraugėlio gyvenimas liūdnas“. Tai va...
Savitai derindamas satyrą ir romantiką, juoką ir sentimentus, autorius kalba apie vaikystę, gamtą, praeitį, net namų apyvokos daiktus - visa, kas mus supa kasdien.
Beje, knyga iliustruota paties autoriaus. Iliustracijos primena trejų ar penkerių metų vaiko keverzones, tačiau jos tikrai smagios ir juokingos.