„Esti valandų, kai nakčiai užėjus ima sėlinti šaltas ir bespavis šešėlis. Jis slenka centriniu koridoriumi, paskui skverbiasi po geležinėmis durimis į tą mažutę, ankštą erdvę, įspraustą tarp kameros sienų. Kiekvieną vakarą ištikimai ir nuolat mus lanko ta pati tamsa. <...>
Mūsų prasidedančią naktį čia pažymi apsunkęs išeinančių prižiūrėtojų žingsnių aidas. <...> Ir kaip tik tą akimirką kiekvieną iš mūsų užvaldo tas pats vienatvės ir panikos jausmas.
Tuomet niekas neįstengia užmigti.
Žinau, kad kalėjime neįmanoma sudėti bluosto. Tai pirmas dalykas, kurį suvokiau čia atsidūrusi. Kad ir kiek besivartytume ant čiužinių, kad ir kiek šnopuotume, kosčiotume, kalbėtume balsu, apsimestume, jog snūduriuojame, puikiai žinau – čia, kur vienatvė slogesnė nei kur kitur, naktimis visus kankina nemiga.“
Taip prasideda šešiolikmetės Anne-Sophie Brasme romanas „Aš kvėpuoju!“. Iš pirmųjų sakinių galima suprasti, kad pagrindinė veikėja už kalėjimo grotų. Devyniolikmetė Šarlena Boer nuteista už žmogžudystę. Mergina pasakoja apie save, apie savo gyvenimą prieš nusikaltimą.
Tai viena iš tų knygų, kurios nagrinėja dabartines paauglių bendravimo problemas. Išsamiai, o svabiausia įtikinamai, perteikiama, kaip paprasta merginų draugystė gali tapti psichologine priklausomybe, privedančia prie kraštutinumų.
„Nė minutės neįsivaizdavau savo gyvenimo be jos, be kažko, nuo ko priklausyčiau. Nenorėjau keistis, nenorėjau ištrūkti iš to sūkurio, kuris mane traukė. Neįstengiau žengti nė žingsnelio atgal. Aš pasidaviau. Jau buvau mirusi.“
Knyga mane sukrėtė. Joje vaizdžiai atskleidžiami jauno žmogaus jausmai. Istorija patiko tuo, kad pagrindinę veikėją kartu ir teisi, ir teisini. Skaitant visą laiką lauki atokvėpio, nors žinai, kuo visa tai baigsis.
Užvertus knygos paskutinį puslapį, supratau žodžio kvėpuoti reikšmę. Drąsiai galiu teigti, kad aš kvėpuoju!
2009-03-22 10:51
Štai,vakar ją perskaičiau. Iš tiesų kai man visi žmonės sako ,,Imk šią knygą,ji nereali!" Man atrodo jog geriausiu atveju ta knyga bus be galo neįdomi. Tiesiog lengvas "Skaitalas" Tačiau,ši knyga mane sužąvėjo.Tikrai gera knyga.
2008-03-17 14:38
"Istorija patiko tuo, kad pagrindinę veikėją kartu ir teisi, ir teisini." - reikėtų kalbėti už save, ne už kitus. Per trumpa recenzija, per daug cituojamo teksto (vien ta citata pardžioje - ryškiai per ilga ir neypač tikslinga).
2007-02-04 16:28
nezhinau..ish serijos beveik suauge tai pati nemegstamiausia mano knyga
2007-01-23 19:17
teko skaityti sia knyga ir ji tikrai labai gera. pasakodaa savo istorija mergina mums tarsi parodo, kad ir turtuoliai yra zmonės ir kad jie turi tokiu pat problemu kaip ir paprasti zmones. Labai gera knyga
2006-10-14 11:55
nuospabi knyga apskritai man visos knygos is beveik suaugusiu labai nuostabios
2006-08-22 17:37
Daugiau tokių knygų.;D
2006-07-31 21:10
Gera gera gera knyga.
2006-06-28 11:09
citata patiko, knygą ko gero nepaleisčiau iš rankų iki paskutinio puslapio..
o recenzija, na, jug stengėsi Puella,
3.
:)
2006-06-21 23:09
knyga aš perskaiciau, bet recenzija manes net neudomintu!! kazkaip sausa... ir net nezinau... knyga daug idomesne negu tu ja aprasei... tirai...
2006-06-21 11:52
Recenzija dvejetui. Per mažai kritiško (o juk kritika gali būti ir į gerąją pusę) knygis vertinimo, per daug emocinių įspūdžių, kuriuos skaitytojas ne visuomet supranta, ypač - nemotyvuotus. Ir, beje, ką reiškia kvėpuoti? :)
2006-06-20 23:44
knyga tikrai gera, bet recenzija...
2006-06-20 13:15
skaičiau knygą, bet ją perskaičius nebuvo to "vau geras..."
o recenzija tikrai gera
2006-06-20 10:44
ar neperdaug ištraukų iš knygos?
2006-06-19 20:54
Brendant per rasą, na jau na jau: tipo imsi ir užkokošinsi kokį draugą:)
2006-06-19 19:10
juokinga knyga, o recenzija - sausoka.
2006-06-19 18:46
O man recenzijoje per daug citatų. Per mažai vertinimo.
2006-06-19 18:31
Knyga tai tikrai siabinga. Ją užvertus išjungiau telefoną ir porą dienų stengiaus atsiribot nuo visų draugų. Pradėjau bijot, kad ir aš tapsiu nuo jų priklausoma.
2006-06-19 16:46
Knyga tai siaubinga. Skiedalai. Recenzija visai nieko.