
Alva ir Irva – dvynės, gyvenančios Entralos mieste. Romano herojės priklauso viena kitai ir negali viena be kitos išgyventi. Alva yra tyrinėtoja, o Irva – atsiskyrėlė ir agorfobė. Kai Irva atsisako išeiti iš namų, Alva, bandydama grąžinti seserį į gyvenimą, Entralą parneša į namus – ji klajoja gatvėmis, stebi, užrašinėja, matuoja ir viską atneša Irvai, kuri ima kurti miniatiūrinę Entralą.
Romaną drąsiai galima lyginti su sąmoninga diskusija apie tikrovę, mus supančią aplinką, apie tai, kaip žmonės kabinasi į praeitį, kaip apibūdina patys save. Autorius subtiliai įtraukia skaitytoją į realų gyvenimą, į tai, kaip mes, žmonės, gyvename slaptus gyvenimus, kaip stengiamės ištrūkti iš chaoso, padaryti tvarką. O laikas dažnai iškrečia tokių pokštų.