Akis ir dvasia

Vieno garsiausių prancūzų fenomenologų ir mąstytojų knyga. 1996 metais, apsistojęs Provanse ir galvodamas apie Cezanne’ą, tapiusį to krašto gamtovaizdžius, autorius sugrįžta prie tapybos ir regėjimo temų.

Jis apmąsto kelis esminius tapybos, kaip tylaus, bežodžio mąstymo, bruožus ir mėgina tuo pagrindu nubrėžti žmogaus – reginčios, regimos ir reginius kuriančios būtybės – egzistencijos pasaulyje profilį.

Visiems, besigilinantiems į tapybos suvokimo paslaptis.