Morisas Merlo-Ponti (1908 m. kovo 14 d. – 1961 m. gegužės 4 d.) - prancūzų filosofas, fenomenologas.
Morisas Merlo - Ponti gimė 1908 m. kovo 14 dieną Rocheforte, Prancūzijoje. 1930 metais baigė ,,École Normale Supérieure" - aukštąją pedagogikos mokyklą. Nuo 1935 m. iki 1940 m. joje dirbo. Vėliau, 1945 metais dėstė filosofiją Liono universitete,
1949–1952 m. – vaikų psichologiją ir pedagogiką Sorbonoje, nuo 1952 m. ,,Collège de France" filosofijos katedros vedėjas, profesorius (1945). 1945–1952 m. dirbo prie žurnalo ,,Les Temps modernes".
Suvokimo fenomenologija
Parašytame veikale ,,Juslinio suvokimo fenomenologija" nagrinėjo, kaip žmogui pasirodo pasaulis ir kaip formuojasi jo prasmė. Pabrėždamas suvokimo perspektyvumą ir tai, kad sąmonė yra suvokiantis sąmoningumas, M. Merleau-Ponty suvokimo tyrimą nukreipė link suvokiančiojo subjekto analizavimo. Pagal tai suvokiantysis yra ne grynasis ego, bet kūniškasis pasaulyje esantis subjektas ir pasaulis bei jo fenomenai įgyja prasmę tik subjekto suvokiančioje sąmonėje. Kūniškume dingsta perskyra tarp subjekto–objekto, nes kūnas yra ir daiktas, ir pats suvokiantysis. Intencionali sąmonė M. Merleau-Ponty fenomenologijoje yra kūniška: dėl kūno aš turi pasaulį.
Idėjinės ištakos
Moriso Merlo - Ponti filosofines pažiūras stipriai įtakojo M. Heideggerio žmogaus, kaip būties atsigręžimo į save, samprata, E. Husserlio fenomenologijos sugrįžimo prie daiktų idėja ir Georgo Vilhelmo Frydricho Hėgelio dialektika.
Meno samprata
Tyrinėdamas meną per suvokimo aspektą, teigė, kad menas yra žmogaus gestas, kuriame pasaulis ir menininkas tarpusavyje susipina ir menininko gestai patampa pasaulio gestais.
