Žvalgyba Turine

Žygis per Europos knygų muges tęsiasi. Lietuva yra pakviesta garbės viešnios teisėmis 2007 metais dalyvauti Tarptautinėje Turino knygų mugėje, todėl šiemet pasirengimo jai grupės nariai, keturi poetai (Gintaras Grajauskas, Marcelijus Martinaitis, Agnė Žagrakalytė ir aš) bei „Jazz trio“ (Leonidas Šinkarenko, Vytautas Labutis, Arvydas Joffė) gegužės 4-8 dienomis buvome nuvykę į žvalgybą. Kaip visada, pasirodėme, regis, neblogai. Profesionaliai Sauliaus Valiaus suprojektuotas stendas niekuo nenusileido net savo estetiniu jausmu ir dizainu garsėjantiems italams. Geros poligrafinės kokybės knygų kolekcija masino šį tą apie Lietuvą žinančius ir nieko nežinančius skaitytojus. Itališkai kalbančios mūsų stendo talkininkės atsakinėjo į visus lankytojų klausimus. Jaučiau, kad šalia jau jiems įprastų prancūzų, ispanų, portugalų stendų esame šiokia tokia įdomybė, egzotika. Tiesa, mūsų itališkų informacinių leidinių kolekcija buvo labai jau kukli. O Turino mugė grynai romaniška, jei neapibrėžtume dar siauriau – itališka. Knygos anglų kalba joje domina tik atsitiktinius skaitytojus. Neteko matyti nė vieno amerikiečių ar britų leidėjo stendo. Jie arba jų agentai sukinėjosi ten, kur buvo prekiaujama leidybos teisėmis. Suprantama, leisti knygas itališkai – italų darbas, tačiau parengti pažintinę reklaminę medžiagą, pristatyti savo autorius teks mums. Nemažai lankytojų italų stende teiravosi turistinės informacijos. Kai kas norėjo įsigyti knygų.

Milano knygų mugė labiau orientuota į skaitytoją. Vadinasi, joje prekiaujama knygomis, ir vyksta daug renginių. Jos ypatinga tema – paauglių ir jaunimo literatūra. Nors teko matyti ir labai mažų, labiau Bolonijos knygų muge galinčių domėtis skaitytojų. Tikrai yra ko pasimokyti iš mugės organizatorių, kaip pateikti knygas jaunimui. Jam skirta atskira zona, kur leidyklos drauge eksponuoja tik jaunimo literatūrą, todėl vaikams nereikia ieškoti juos dominančių knygų įvairių leidyklų stenduose. Specialiai pasirengę mugės darbuotojai sutinka mokyklų klases ar šiaip jaunimo grupeles ir moko juos pagal įvairias edukacines programas, supažindina su mugės įdomybėmis. Vyksta susitikimai su autoriais, dailininkais, aktoriais. Tai viename, tai kitame kampe girdisi vaikiškas juokas ar ovacijos.

Mūsų džiazo ir literatūros popietė buvo surengta gegužės 6 d. vienoje didžiųjų mugės salių. Klausytojų susirinko daug, gal pora šimtų. Renginį vedė Pizos universiteto profesorius, mūsų eilių vertėjas Pietro U. Dini’s. Jį pradėjo mugės direktorius Ernesto Ferrero, pasveikindamas Lietuvos delegaciją, ir mūsų ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius. Poetai skaitė iš rašto, taigi sklandžiai, džiazas grojo gerai, tik pulto operatoriams niekaip nesisekė sureguliuoti technikos. Jutome, kad šitoks renginys čia labai tinka, tik reikia šį tą patobulinti.

Pabaigoje – skaičiai, šį tą daugiau pasakantys apie Milano knygų mugę. Jie suapvalinti, nes tie tikslieji, šiemetiniai, dar nepaskelbti. Plotas 46 000 kv. m, apie 1200 stendų, apie 230 000 lankytojų, apie 750 renginių su maždaug 1500 dalyvių, apie 1000 italų ir užsienio leidėjų susitikimų, maždaug 2100 akredituotų žurnalistų, apie 570 akredituotų laikraščių ir žurnalų, apie 1600 juose parašytų straipsnių, apie 2300 minučių radijo ir TV transliacijos maždaug 120-yje reportažų, apie 64 000 apsilankymų mugės tinklalapyje vien per gegužės mėnesį.

Turinas – gražus milijoninis miestas, buvusi Italijos sostinė, po to, kai šalis buvo suvienyta XIX šimtmečio pabaigoje. Jis mistiškas ir šiuolaikinis, garsus muziejais, automobiliais „Fiat“ (viename buvusių jų gamyklos cechų, Lingotto, veikia ir knygų mugė), vermutais „Martini“ bei „Cinzano“. Iš karto krinta į akis tai, kad mieste labai daug knygynų. Patys italai laiko jį vienu intelektualiausių savo miestų. Tad belieka palinkėti sėkmės autoriams, leidėjams, darbo grupei, Lietuvos institutui ir „Lietuviškoms knygoms“ rengiantis kitų metų mugei.