Tai trečioji tokio pobūdžio šventė Lietuvos šiaurės mieste, per daug neišlepintame literatūros pramogom. Šį kartą svečiavosi Lietuvos, Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo rašytojai. Programoje dominavo proza ir eseistika. Kiekvienam autoriui buvo skirta po pusvalandį skaityti kūrinį gimtąja kalba ir atsakyti į pateiktus klausimus. Be to, užsieniečių kūrybą po jų pasirodymo perskaitydavo lietuviškai Filharmonijos direktorė...
Lietuvių kalbos instituto darbuotojo Markuso Rodunerio iniciatyva puikiai organizuotame renginyje šiauliečiai lapkričio 23–25 d. Filharmonijos salėje ir „Pegaso“ bare turėjo progą iš arti susipažinti su lietuvių ir belgų, olandų bei liuksemburgiečių rašytojų kūryba, pabendrauti su jais, gauti autografus, paklausinėti jų apie asmeninį gyvenimą, nerimą keliančias kultūros problemas.
Sumanus organizatorius Markusas Roduneris prieš keletą mėnesių iš pakviestų rašytojų surinko kūrybos pavyzdžius ir juos visus lietuvių kalba išleido gražiai dailininko Šarūno Šimelio apipavidalintame almanache „Po Šiaurės dangum“. 140 puslapių knygelę išspausdino Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto leidykla „Saulės delta“. Svečių kūrinių ištraukas į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius, Aušra Gudavičiūtė ir Asta Šimkus–Tirilienė.
Tie, kurie apsilankė meninio žodžio „atlaiduos“, sakėsi nejautę miestą apgaubusių rudens ūkanų ir pliaupiančio lietaus. Nepasakyčiau, kad šiauliečiai būtų fanatiški literatūros mylėtojai. Salė toli gražu nebuvo sausakimša. Pirmąją dieną, penktadienį, lankytojų buvo bene daugiausia. O poilsio dienomis jų susirinko maždaug 30–40, kaip ir daug kur Lietuvoje į literatūros vakarus ar popietes. Ką gi, geriau mažiau, bet tikrų. Gal būta per maža reklamos ar nepataikyta, kam išsiųsti kvietimus. Apmaudu, kad tiek mažai šiauliečių iš daugiau kaip šimtatūkstantinio miesto pasinaudojo reta galimybe susipažinti su talentingais užsienio rašytojais iš kraštų, kurie Europos literatūros žemėlapyje kukliai glūdi nuošalėje. Padaryta reikli dalyvių atranka. M. Roduneris sakosi net tris mėnesius plušėjęs, kol suruošė šiauliečiams tokią iškilią literatūrinę dvasios puotą. Jis pats, puikiai mokėdamas visas atvykusių svečių kalbas, vadovavo daugeliui susitikimų, pristatydamas kiekvieną autorių, pateikdamas apgalvotus klausimus, išversdamas atsakymus. Jam šauniai talkininkavo nyderlandų kalbos specialistė Aušra Gudavičiūtė, supažindindama su autorių biografijomis ir kūryba, stiliumi, apdovanojimais, tematika.
Bene didžiausią pasisekimą turėjo rašytojas Matija von Boxelis, gimęs 1957 m. Amsterdame, čia gyvenantis ir dabar. Studijavo nyderlandų kalbą ir literatūrologiją, diplominį rašė apie kvailybės sampratą Roberto Musilio ir Immanuelio Kanto veikaluose. Jis yra parašęs trijų dalių „Kvailybės enciklopediją“. Knyga berods išversta ir į lietuvių kalbą. Ištrauką iš šios knygos jis ne skaitė, o kaip puikus improvizatorius, artistas ir oratorius raiškiu balsu temperamentingai su pašmaikštavimais ir nukrypimais į šalį išrėžė ją tarsi pamokslą apie žmonių protu sukurtas kvailybes.
Jauniausias svečias – olandų poetas ir prozininkas Markas Boogas (g. 1970) – už eilėraščių rinkinį „Dižiųjų žodžių enciklopedija“ 2005 m. buvo apdovanotas Nyderlandų premija. Be eilėraščių, yra parašęs tris romanus. Jis pateikė naujo romano „Baltuma be dėmės“ ištrauką. Marko proza vertinama dėl įmantraus, jo poeziją primenančio stiliaus. Jo eilėraščių rinkinį „Retai kada šitaip aiškiai gebėjom įžvelgti“ išvertė Antanas Gailius.
Grakšti, jauna ir intelektuali Anne Provoost, gimusi 1960 m., užaugusi Vakarų Flandrijoje, tebejaučia kaimo gyvenimo šaknis. Rašo vaikų ir jaunimo temomis. Studijavo germanų kalbas Lėveno universitete, dar dvejus metus – pedagogiką. Su vyru išvažiavusi į JAV, parašė pirmąją knygą „Mano teta – ilgapelekė grinda“. Už knygą „Kritimas“, išverstą į vienuolika kalbų, apdovanota keliomis premijomis, jos motyvais sukurtas filmas, spektaklis. Paklausta, ar kiekvieną dieną skiria laiko kūrybai, atsakė – aš auginu tris vaikus ir ruošiu šeimai valgį.
Ne mažiau įdomi pažintis buvo su kitais svečiais. Vyriausias jų – Rogeris Manderscheidas, gimęs 1933 m. Liuksemburge. Mažutėje 300 tūkstančių gyventojų valstybėlėje, turinčioje savo kalbą, jo parašytos knygos labai populiarios. Jis yra parašęs eilėraščių, novelių, penkis romanus, radijo pjesių, scenarijų. Jo trilogija – „Kiveris tebelekšt“, „Papūga kaštone“ ir „Liepsnojanti ugnis“ (Antrojo pasaulinio karo tema) – sulaukė penkių leidimų, išversta į vokiečių kalbą. Tauta mažutė, o skaitomumas pavydėtinas.
Koosas Tiemersma, gimęs 1952 m., – fryzų (Šiaurės Nyderlandų etninės grupės) rašytojas. 1992-aisiais įkūrė muzikos grupę „Skift“. Pats dainuoja ir groja. Dirba pradinės mokyklos mokytoju. Už kompaktinę plokštelę „Nije Hoed“ 2000 m. apdovanotas premija fryzų rašytojams. Yra sukūręs keletą romanų. Jis skaitė ištrauką iš knygos „Ibo giesmė“.
Netikėta pažintis buvo su kilusia iš Kalnujų, jau 17 metų gyvenančia Šveicarijoje dramatiško likimo autore Janina Survilaite, ištekėjusia už Šveicarijos lietuvio. Ji yra parašiusi keletą knygų. Naujoji – „Vila „Edelveisas“ – sukurta remiantis patirtimi, įgyta dirbant Ciuricho senelių prieglaudoj. Šios knygos ištrauką ji ir paskaitė.
Lietuvių bei svečių literatūra domėjosi trumpam atvykęs iš Berno slavistas ir baltistas Janas Peteris Locheris, skaitantis paskaitas Prahos universitete. Gerai mokantis lietuviškai, jis puikiai susipažinęs su visomis mūsų ne tik meno, kultūros, bet ir valstybės politikos problemomis. Eruditas. Jį itin žavi Donaldo Kajoko kūryba, džiaugėsi turėjęs progą su juo susipažinti.
Mūsiškiai pasirodė ne ką prasčiau. Savo kūrybą skaitė D. Kajokas („Lietaus migla Lu kalne“), Viktorija Ivanova („Ištylėtas štilis“), Sara Poisson – Rasa iš Mažeikių („Skraidantys daiktai“), Andrius Jakučiūnas – monologą iš būsimo kūrinio be pavadinimo. Šių eilučių autorius – romano „Kiparisų tamsa“ ištrauką. Herkus Kunčius ir Birutė Jonuškaitė į susitikimą neatvyko, tačiau jų pateikta kūryba išspausdinta minėtame almanache.
