Virtualūs tekstai ir materiali knyga

Prologas. Pastaruoju metu vis daugėja internetinių svetainių, virtualių autorių ir dar virtualesnės jų tikros ir tariamos kūrybos. Tačiau kad ir kaip komunikacinių technologijų specialistai prognozuotų tradicinės knygos mirtį, poligrafinė leidyba didėja geometrine progresija: netgi virtualios svetainės vartotojų tikslas, ar bent jau slaptas noras, yra savo tekstus pamatyti popieriniu pavidalu. (Be to, jokia informacinė laikmena – nei CD ROM’ai, nei paslaptingosios nanotechnologijos – dar nepralenkė popieriaus ilgaamžiškumo.) Rašyti ir kurti raginami visi, kurie nori. Grafo-manija jau apsėdo visus, kurie tik sugeba maigyti klaviatūrą. Žinoma, turbūt retas internetinių svetainių dalyvis tikisi išleisti knygą, tačiau svetainės organizatorių ar entuziastų iniciatyva tokių galimybių vis daugėja. Išleista jau ne viena vadinamosios virtualios kūrybos (tarp jų – ir kolektyvinė svetainės dalyvių) knyga. Tekstai, pasirodo, yra materialūs, autoriai irgi. Kaip jie džiaugiasi galėdami susitikti, pasičiupinėti ir įsitikinti egzistavimo realumu!

Vasario 26 d. Knygų mugėje pristatytas prieš metus susikūrusios svetainės www.ekuryba.com narių almanachas Kūryba – 2005. Leidyklos „Ciklonas“ vadybininkas Romas Skersis priminė, kad tai jau ne pirmas tokio pobūdžio almanachas (prieš metus ši leidykla išleido internetinės svetainės www.rasyk.lt kūrybos knygą Rašyk!). Almanache savo svajones realizavo jauni ir vyresni, pripažinti ir nepripažinti autoriai. R. Skersis pasidžiaugė kūrybiniu kolektyvo darbu, padėkojo almanacho sudarytojoms Ramunei Palekaitei ir Alicijai Valentukevičiūtei.

Pasak R. Palekaitės, svetainės nariai susitiko jau ne pirmą kartą – per metus susibūrimų būta Kaune, Vilniuje, Pagulbio kaime (Molėtų r.). Literatūrine-menine pavadintoje svetainėje sau vietos ieško ir randa įvairaus amžiaus rašantieji: jauniausiai dalyvei  – vienuolika metų, o vyriausiam – per septyniasdešimt. Svetainės tikslas – į monitorių žiūrėti nepamirštant, kad turime dvasią ir sielą, t. y. privalome gerbti kiekvieną, su kuriuo bendraujame. Negalima savo komentarais įžeidinėti ir skaudinti kitų autorių. R. Palekaitė viliasi, kad ateityje svetainė plėsis ne tik į plotį, bet ir į gylį, nes ateina daug jaunų kūrybingų žmonių. Jie mokosi bendrauti per žodį, garsą, paveikslą. 

Aurelija Čeredaitė pristatė knygos autorius. Jų yra 54 (15 – moksleiviai); jie pateikė 109 poezijos ir 19 prozos tekstų. Autorių kūrybą skaitė ir netgi dainavo Muzikos akademijos Teatro, kino ir muzikos fakulteto antro kurso auklėtiniai. Baigiantis renginiui visi entuziastingai užtraukė Kazimiero Jakučio sukurtą svetainės himną.

Epilogas. Kadangi šio almanacho dalis autorių – moksleiviai, galima teigti, kad tokios knygos užpildo Moksleivio ar kitų kadaise gyvavusių jaunimo žurnalų ir laikraščių spragą. Tačiau kyla klausimas, kokią spragą užpildo suaugusiųjų kūryba? Ir kodėl čia vartojamas žodis „kūryba“? Bet tiek jau to – knyga juk yra materialus pretekstas susitikimo ir pasi(apsi)čiupinėjimo džiaugsmui.