Vieno lito premija – poetui Donaldui Kajokui

Kiekvienais metais Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriuje it viščiukai suskaičiuojamos knygos, kurias pernai į gyvenimą išleido Kauno poetai ir prozininkai. Na, o skaičiuojant ir, žinoma, skaitant viena kuri nors knyga labiau įsimenama. O tai visada dera pasakyti ir autoriui, nes menininkui dėmesio niekada nebūna per daug. Tačiau vien per petį paploti juk mažoka, kita vertus – Kauno skyriuje jau yra 53 rašytojai. Tuos paplojimus ne kiekvienas ir atlaikytų. Taigi prieš septynerius metus buvo įsteigta garbinga 1 lito premija už praėjusių metų geriausią kauniečio rašytojo knygą.

2005 metais Kauno rašytojai parašė beveik pusę šimto knygų, iš jų Kauno skyriaus rašytojų taryba išskyrė poeto Donaldo Kajoko poezijos rinkinį „Karvedys pavargo nugalėti“. Už šią knygą poetui įteiktas 1 litas, diplomas su V. Beresniovo nupieštu poeto portretu ir garbė, garbė, garbė.

Donaldas Kajokas: man labai patiko kažkieno pasakyti žodžiai regis apie Nobelio premiją, tai tinka ir visom kitom. Nobelio premija yra savotiškas gelbėjimo ratas tam, kuris jau išplaukė į krantą ir eina tuo krantu, gelbėjimosi rato jam jau nebereikia. Premijos taip pat - praktiškai visos duodamos truputį per vėlai. Nors gal ir gerai, kad šiek tiek per vėlai, - esi jau išlipęs, eini savo kojomis, tavęs jau nebereikia gelbėti, nes jeigu būtų per anksti, dar į galvą pataikytų ir imtum grimzti jau nuo to gelbėjimo rato, todėl turbūt geriau kai premija skiriama šiek tiek vėliau.