Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Tarp knygų, su knygomis, apie knygas...

2006-03-09
Iš nemažos šūsnies Vilniaus knygų mugės renginių malonu prisiminti Kęstučio Navako ir Alvydo Šlepiko vakarą – jųdviejų knygų „Gero gyvenimo kronikos“ ir „Lietaus dievas“ pristatymą. Dėl ligos (ar tam tikrų šių eilučių autoriui nežinomų priežasčių) K. Navakas į renginį neatvyko; vietoj jo A. Šlepikui kompaniją palaikė poetas Aidas Marčėnas, sumaniai motyvavęs savo dalyvavimą: kadangi K. Navakas vadinamas Kauno Marčėnu, tai jis save pavadinęs Vilniaus Navaku.

Kuo siejasi liūdnas dievas ir bohemiškos kronikos? – klausė vakaro vedėjas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. Jo nuomone, K. Navako ir A. Šlepiko pasaulėjauta skiriasi, tačiau knygos turi ir bendrumų: abu autoriai priklauso 7 dešimtmečio vidurio kartai, abu artistiškos natūros, abiem nesvetimas bohemiškas gyvenimo būdas, abi knygos išskirtinės. Vienas įdomiausių literatūros kritiko pastebėjimų – A. Šlepiko novelių knygoje beveik nėra moterų; visi pagrindiniai veikėjai – berniukai, vyrai arba seneliai; moterys – arba mirusios, arba trukdo jiems gyventi...

Vienas kertinių šeštadieninės knygų mugės renginių – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos už geriausią 2005 metų knygą paskelbimas. Šiemet laureatu tapo Rolandas Rastauskas ir jo esė rinktinė „Kitas pasaulis“. Pasak Aušros Jurgutienės, autorius itin atsakingai parengė šią knygą; eseistika šiandieninėje lietuvių literatūroje – naujų idėjų ledlaužis. Kaip teigė Jūratė Sprindytė, pagrindinis premijos teikimo kriterijus – kūrybiškumas; R. Rastausko puiki kalba, o tai – rašytojo esmė.

Puiki kalba ir Lauros Sintijos Černiauskaitės, kuri, padedama Virginijaus Gasiliūno ir Vandos Juknaitės, pristatė naują knygą – romaną „Kvėpavimas į marmurą“. Autorė kalbėjo apie norą įstrigti laike: vietoj televizoriaus – skaityti knygas, vietoj vakarėlio – eiti pasivaikščioti į mišką. Tokie pat ir jos knygų personažai. Pasak L.S. Černiauskaitės, „Kvėpavimas į marmurą“ – romanas apie neapčiuopiamus dalykus, kurie suartina žmones. Subtili knygos pavadinimo genezė – pavadinimas jai šovė į galvą tuomet, kai apkabino mylimą žmogų. V. Juknaitė naują L. S. Černiauskaitės kūrinį apibūdino kaip psichologinį romaną apie meilę. Nuo pat rašymo pradžios autorę domino psichologinės būsenos. Naujame kūrinyje atsiveria vienos šeimos gyvenimas kiekvieno tos šeimos nario akimis. Beglobis berniukas Ilja V. Juknaitei primena jos pačios personažus. Kartu „Kvėpavimas į marmurą“ – moters vidinio tapsmo romanas. Teksto faktūra – efemeriška, trapi, niuansuota, sudaryta iš šnabždesių. Vidinė tikrovė romane atgauna spalvas; pasaulis atsiveria natūraliai, ir tai – talento įrodymas.

Su L. S. Černiauskaitės knygos pristatymu savotiškai kontrastavo fakto literatūrai skirtas renginys, kurio metu supažindinta su Zitos Čepaitės knyga „Neapšviestas kelio ruožas“. Šiame kūrinyje jau nerasime jokių subtilybių, tik grubią, rūsčią realybę. Pasak Regimanto Tamošaičio, „Neapšviestas kelio ruožas“ – knyga, turinti psichoanalitinį karkasą; žurnalistinė medžiaga organizuojama, ji tampa pasakojimu, turinčiu apibendrinamą pobūdį. Stiprus etinis branduolys – apmąstoma gėrio ir blogio problema; ryškinama individo ir visuomenės įtampa: kas aš esu visuomenės akimis?

Iš galybės mugėje pristatomų knygų kiekvienas galėjo rasti bent vieną, atitinkančią jo skonį ir pasaulėjautą.


Karolis Baublys
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą