Šiuolaikinė literatūra - šiuolaikiškam jaunimui

Egzistuoja trys skaitovų grupės: vaikai, paaugliai ir suaugėliai. Knygų leidyklos stengiasi aprūpinti kiekvieną jų. Taigi vaikams reikia pasakų, suaugėliams – kažko prasmingo ir intelektualaus. Šiek tiek sunkiau yra su paaugliais. Taip, jie irgi kartais paskaito knygas, tikrai. Na, juk kartais tėvai atima televizorius ar neleidžia naudotis internetu. Kartais ir jiems norisi užsimiršti panyrant į paslaptingą ir tolimą knygų pasaulį. Arba apsimesti protingais prisimenant, kad literatūra yra viena svarbiausių meno rūšių. Tada leidykloms ir iškyla klausimas: "Kokia knyga sudomintų šiuolaikinį jaunuolį?"

Kas gi svarbiausia ir aktualiausia jo pasaulyje? Turbūt jo aplinka, muzika, draugai, liūdesys, netgi meilė (savaime suprantama, amžių atitinkanti jos forma). Jam jau nebegali būti aktualios romantiškos ir svajingos Hesse‘s pievos, nekalti pasiirstymai valtele su tyru Pėterio Kamencindo žvilgsniu į niekur (o gal į upės tėkmę). Šiaip ar taip, tai seniai atgyventa ir užmiršta. Valčių nuoma yra brangi, o kišenpinigiai – labai riboti. Jų vos užtenka cigaretėms. Kas kita yra šių dienų Leberto pasaulis: modernus, skubantis ir skubinantis kitus. Jis bus suprastas, jame paaugliai ir gyvena, kasdien mato ne svajingą upės tėkmę, o įkyrius reklaminius plakatus, rodos, jau rytoj pasiūlysiančius įsigyti vilties su 15 % nuolaida. Tas pats ir su muzika. Šiuolaikinis jaunuolis nebegirdės Burgesso Aleksiuko Liudviko Van Devintosios simfonijos, jis, kitaip nei Aleksiukas, dainai skambant nebegirdės iš po lovos prabylančių bosinės gitaros stygų... Dievaži, juk tai klasikinė muzika! Niekas dabar tokios nebesiklauso. Užtat kiekvienas jų turbūt supras Denežkiną, kurios knygoje "Duok man" skamba Ashcrofto "A song for the lovers", kurioje jis nenori nieko daugiau, tik paprašyti didžėjaus, kad šis uždėtų įrašą su daina jo mylimajai, nes, Dievas mato, šiąnakt ji atrodo išties pritrenkiamai. Muzika puikiai įsikomponuoja ir į Wurtzelio "Prozako kartą", daro ją dar šiuolaikiškesne, nors pasakojimas jau ir taip yra "šių dienų". Žinomų dainų ištraukos ir net šiek tiek Curto Cobaino depresijos. Tai jaunimas supras, juk jis klausosi "Nirvanos"! Patinka jiems ir Wurtzel mintys apie neprisitaikantį žmogų, apie kiekvieną žingsnį lydintį liūdesį. Jis ne toks šiuolaikiškas Plath "Stiklo gaubte" (kas, kad pastaroji knyga turi daug didesnę literatūrinę vertę). Jaunimui reikia paaugliško Wurtzel pesimizmo, o ne rafinuoto Plath pasakojimo apie gyvenimą išretintoje atmosferoje, po stiklo gaubtu, stengiantis pažaboti savo depresiją ir rūpintis šeima. Tam jie dar per jauni. Savaime suprantama, liūdesį kelia ir draugai. Wilde‘as rašė: "Aš galiu būti laimingas ir vienas pats su savimi. Kas gi nesijaustų laimingas vienas laisvėje, su gėlėmis, knygomis, mėnuliu". Taip, gali gyventi ir vienas, visai kaip Salingerio Houldenas, bet draugai vis tiek yra, būtent su jais ir leidžiamas laisvalaikis. Visai kaip Harukio Murakamio "Norwegian wood" herojus, kuris, nors ir nemėgsta savo draugų, vis dėlto su jais "trinasi". Meilė? F.S. Fitzgeraldo "Didysis Getsbis" yra nuobodus ir per ilgas, o štai B.Leberto "Šis paukštis yra varnas" – visai kitas dalykas. Joje rašoma: "Merginos yra išsigimėlės. Ir jos puikiai žino, kaip tave skaudina". Pagiežingos ir stiprios mintys? Puiku.

Šiuolaikinė visuomenė primeta savo taisykles ir literatūrai. "Doriano Grėjaus portrete" dar tik nedrąsiai užsimenama apie seksualines mažumas, o štai Davido Sedario romane "Nuogas" Davidas jau drąsiai siunčia kitam vaikinui raštelį su užrašu "Man patinka vaikinai". Ir nors Burgesso "Prisukamame apelsine" buvo apstu smurto scenu, Chuckas Palahniukas mus intstruktuoja, kaip pasigaminti bombą, o Irvine‘as Welshas aprašo kasdienę narkotikų teikiamą laimę. Ir žinote ką? Jaunimui tai patinka. Jiems smagu per daug nesivarginant skaityti ir suprasti šias dienas atspindinčias knygas. Šiuolaikiškam jaunimui – šiuolaikiška literatūra.

O kas, jeigu paauglys turi rafinuotesnį ir išrankesnį skonį literatūrai? Tokių mažuma, teks prisitaikyti prie masės. Juk mažumos visada gerbiamos, bet niekada neskatinamos.