Pristatyta Viktoro Rudžiansko lyrikos knyga „miesteliai.lt“

Lapkričio 23 d. Kauno menininkų namuose vyko „Laiptų“ vakaras „Iš namų – į pasaulį“. Renginyje buvo pristatyta poeto, savaitraščio Nemunas vyriausiojo redaktoriaus Viktoro Rudžiansko naujoji lyrikos knyga miesteliai.lt. Vakare dalyvavo leidyklos „Vaga“ vyriausioji redaktorė Janina Riškutė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, poetė Enrika Striogaitė, aktorė Vilija Grigaitytė. Akordeonu grojo Liudmila Šlekonytė, vakarą vedė poetė Dovilė Zelčiūtė.

Daugelis žmonių, gyvenančių didmiesčiuose, mano, kad provincija pasmerkta merdėti, tačiau V. Rudžianskas savo knyga paneigia šį požiūrį: miesteliai.lt savo pavadinimu (nuoroda į galimą interneto svetainę) tarsi įsiskverbia į esamąjį informacijos ir informatikos amžių. Tačiau rinkinio apipavidalinimas (skyriams atskirti panaudotos senos nuotraukos iš šeimos albumo) ir tekstai liudija būtąjį laiką.

D. Zelčiūtei supažindinus su vakaro tema bei svečiais, apie leidinį pirmasis prakalbo pats autorius. Pasak V. Rudžiansko, šią knygą galima laikyti ketvirtąja jo kūryboje. Pirmosios knygos yra tarsi viena, o priešpaskutinis eilėraščių rinkinys Vidudienio vakaras buvo tik įžanga į šią knygą.

Po V. Grigaitytės perskaitytų eilių iš rinkinio, savo nuomone apie miesteliai.lt pasidalijo knygos redaktorė J. Riškutė. Pasak jos, apie knygos techninę pusę kalbėti neįdomu, bet apie pačią poeziją ir jos autorių galima daug pasakyti. Daugelis rašytojų gali išleisti nemažai įvairių knygų, tačiau jos retai būna taip suaugusios su autoriumi; miesteliai.lt – tai knyga, kurioje atskleidžiami autoriaus artimųjų portretai, išryškėja asmeniniai potyriai, subtilūs poeto išgyvenimai. Rinkinyje rasime mamos nuotraukų, miestelių vaizdų. Kūrinius sieja glaudus ryšys, kurio poezijoje paprastai nebūna.

Knygai būdingas platus temų spektras, marga stilistika. Sėkmingas derinys – nuotraukos suteikia miestelio istorijai spalvų. Tai gera, aukšto lygio knyga, išsiskirianti iš bendro poezijos konteksto. Kūrinių autoriai dažnai slepia save, o šioje knygoje to nėra. Tai ne tik poezijos knyga, čia sudėta dalis gyvenimo. Pasak J. Riškutės, V. Rudžianskas turi didelę dovaną – toleranciją, kurią demonstruoja ne tik kūryboje. Jam padėjo nemaža žurnalistinė patirtis, poetas moka prieiti prie žmogaus, su juo bendrauti, neįskaudinti, tai atsispindi ir jo tekstuose.

D. Zelčiūtė pritarė, kad knygoje juntama dvasinio kelio autentika. Kolegė autoriaus paklausė apie namus, ankstesnio gyvenimo potyrius. „Aš pats turėjau kautis už savo būvį, man niekas nieko nedovanojo, mano mama niekada neelgetavo, o daug dirbo“, – kalbėjo V. Rudžianskas. Tai suteikia savigarbos. Poetas teigė savo knygoje esąs drąsus, nebijantis pripažinti silpnybių. Dar paminėjo stengęsis tekstuose užrašyti psichologinius pastebėjimus, kurių netrūksta ir ankstesnėse knygose.

N. Mikalauskienė savo požiūrį išdėstė perskaitydama jau spausdintą knygos recenziją. Anot jos, pirmiausia dėmesį patraukia šiuolaikiško knygos pavadinimo ir retrospektyvios knygos išvaizdos derinys. Mažų miestelių, bažnytkaimių istorija veikia dabartyje, skaitant eilėraščius į akis krinta rašymas dialogo principu. Pasak kritikės, autorius skaitytojui stengiasi atverti filosofijos perspektyvą.

Savo mintimis apie knygą dalijosi poetai Enrika Striogaitė, Donaldas Kajokas, knygos dailininkė Jurgita Delonaitė. Klausimus ar pamąstymus išsakė ir kiti renginio svečiai. Vakarą baigė kolegų ir artimųjų sveikinimai.