Pilietis, neturintis paso

Denisas. Oi, tas Denisas.
Skaitykit ir drebėkit.
Skaitykit ir žavėkitės.

Aš esu psichopatas, pastoviai durniuoju. Bet dažnai susmunku ir tyliai praleidžiu visą dieną skaitydamas knygą ar mąstydamas. Kai esu užsiėmęs - man nieko nereikia. Net apie maistą pamirštu. Na, o kai nuobodu - tenka linksminti ir nervinti liaudį.

Eina jis itin ramiai. Sakydamas reikšminius pasakojimo akcentus, stabteli ir atsisuka, neretai pakelia ranką vaizdingumo dėlei. Gerdamas arbatą ir šnekučiuodamas kartais pirštu užlenkia dešinės akies voką.

Mantas:
-Denisas mėgsta kalbėti apie save visokiausias keistenybes, kolioti save, taip pat savo tėtį, visus šokiruoti pasakojimais apie savo šeimynines keistenybes.

Jam nepatinka, kad jo tėtis rengiasi spalvotai, pasak Deniso, “kaip iš amerikietiškų komedijų”, ir visai neapsikenčia, kai šis nurodinėja jam kaip rengtis.
Pats Denisas vilki nauja striuke – senoji liko pamiršta Razinkos mašinoje. Dabar vėsoka, tad kitą dieną susirgs nemaloniai. Ne pirmas kartas.

katalike (2003-03-21 19:56):
Sveik, bo nenorėčiau, kad mirtum nuo gripo.

Jis piktinasi popsu ir bendraamžiais, kurie šlaistosi gatvėmis, nešini buteliais ir rūkydami; kurių pomėgiai yra sportas, televizorius ir tūsai (gal iš dalies ir “Šiltnamio efektas” yra apie tai?). Deniso nejaudina jų problemos. Dėl to dažniausiai bendrauja su vyresniais žmonėmis. Tokiais, kurie nepasineria į neaiškias problemas ir moka linksmintis be priežasties.

Dauguma knygų turi nuobodžias pradžias ir gal geras pabaigas, nežinau... kadangi neištverdavau :)

Deniso galvoje nuolat gimsta pasišiaušusios idėjos, kokios nors akcijos – atrakcijos. Pavyzdžiui, misija “amžinieji piligrimai” “Žurnalisto” salone.

Mantas:
–Rašydavome Gedimino pr. Picerijoje, o po to, prieš pasukdami skirtingais keliais namo, demonstratyviai pereidavome per šalia buvusį „Žurnalisto“ saloną (jis turėjo du išėjimus). Ir taip kiekvieną dieną. Kartą išgirdau pardavėjo balsą: "Vot, opiat idut..."

Buvome čia “Seno Kuino” koncerte, žaidėm šaškėm. Suspito aplinkui senių įvairiausio girtumo laipsnio ir pradėjo spoksoti, komentuoti… Aš taip drąsiai ir rėžiau: “Kas čia dabar per orgijos vyksta?”. Vėliau visą vakarą dar teko ginčytis su tokia visiškai girta boba, kuri vis teigė, jog jai skaudu į mane žiūrėti. Pabaigoje vis tik apsikabinome, atsibučiavome ir aš išėjau namo. Ech tos kabakų pažintys…

Kaži kaip Denisui sekasi mokykloje? Neatrodo, kad trūnyti suole jis būtų labai nusiteikęs.

Šūdą mokytis. Išvažiavęs į Kuveitą, daug ko išmokčiau. Išmokčiau gyventi, o ne kažkokias formulytes paišyti.
Susikrausiu manatkes ir mausiu kur nors... nežinau. Eisiu tol, kol prieisiu vandenyną arba baigsis visi pinigai..

Mantas:
–Mokykloje Denisui daug kas nepatinka. Jam nuobodu: snūduriuoja per pamokas, lėtai nerangiai vaikšto koridoriais.  Nors tas nepasitenkinimas kartais jį "užveža". Rusų literatūros mokytoja ir Denisas vienas kita taip engia, taip myli :) Būna juokinga. Kartą Denisas atsakinėjo apie Sankt Peterburgą – pasakojo apie kažkokį muziejų nerealiai maivydamasis, lėtai iškraipytai tardamas žodžius (nors rusų kalbą moka ne blogiau nei lietuvių – M.D.). Kai mokytoja paklausė, ko tame muziejuje yra, jis lėtai, perkreipęs veidą, išlemeno didingą frazę: „NU TAM VSIAKYJE SHKATULKY...“ (na ten visokios dėžutės...) Darkydavo mokytojos plastmasines gėles... Bet vieną kartą Denisas netyčia kažką sakydamas jai burbtelėjo: “Mamka... oi, učitelnyca...” (mamyte... oi, mokytoja...)

MD: Kaip sugyveni su seserimi?
DM: Nekaip. Daug nekomentuosiu, nes tai yra įprastas dalykas ir visi žino, kaip ten būna…

Lioodesio Akys (2003-08-20 23:46)
Degs Denisas pragare :]

Irna:
–Juokdavaus visa gerkle, kai jis ginčydavosi su Viena Skruzdėle, su kitais kolegomis.... Mudu negalim pyktis, nes, mano manymu, yra  abipusė  pagarba, neleidžianti peržengti elementarių žmogiškumo ribų... Be to, man jo šposai patinka, kai tuo tarpu kiti isižeisti gali...

DarkCloud (2003-03-12 09:23)
Tik nereikia vemti ant manęs, nes kiti irgi sugeba vemti, nors ne taip gražiai.

MD: Kas tai yra liūdesys?
DM: Man liūdesys yra gailestis už ne taip pasakytą žodį ar ne taip padarytą veiksmą. Visada daugiausiai liūdžiu dėl to, o nieko pakeisti nebegalima… gal nevertėtų?

MD: Ar tau dažniau sekasi, ar nesiseka?
DM: Nežinau, viskas subalansuota. Kartais tiesiog jaučiu, jog man sekasi. Visada pasiruošęs ir „atbulinei“ nesėkmei.

MD: Kam žmogui reikalinga fantazija?
DM: Fantazija, manau, reikalinga žmogui retkarčiais atsiriboti nuo „realaus“ gyvenimo ir truputį atsipalaiduoti. Tai gali būti net šiaip kokios utopijos ar neįgyvendinamos idėjos. Beje, tikiu tuo, kad fantazija ir visa parašyta fantastika (ar, pavyzdžiui, fantastiniai filmai) yra informacija iš kosmoso (taip teigia B.E. Zolotovas). Dar daug kas nėra atskleista ir paaiškinta. O aš tesu paprastas pilietis, dar neturintis paso. Nebandysiu nieko įrodinėti.

Irna:
–Kad jame yra kažkoks užtaisas vidinis, pastebėjau iš karto...
Jis labai dailus ir tvarkingas jaunuolis... Įsivaizdavau šiek tiek grubesnį.... O jis tiesiog džentelmenas! Labai ekstravagantiška detalė (kaip filmuose):  kai susitikome – apsikabinome ir ilgai taip apsikabinę siūbavome. Paskiau jis man asistavo vos ne pusę vakaro....

Kas dedas galvoj toj!

Greenpeace (2003-02-12 16:52)
Tu, sūri, jau galėtum ir ką naujo įmest. Gelbėk rašykus, nes neberandu ką paskaityt.

Bandžiau parašyti kažką įdomaus, bet... ai... mečiau ir bet ką leptelėjau :)

Denisas yra prirašęs visko ir daug. Jo kūrinių žanrų skalė apima nuo daugiaskyrio prozos teksto iki miniatiūrinės “šiukšlelės”. Atskirai reikėtų kalbėti apie jo paties ir drauge su Mantu rašytus kūrinius. Deja, mūsų svetainėje saugojami tik kai kurie iš jų, tuo tarpu kiti – slepiasi nuo rašykų akių Manto ir Deniso leidinukų serijoje.

Mantas:
–Už tai, kad mes rašome, turime būti dėkingi vienas kitam. Plunksnos broliai :)
Pradėjome kartu. Mūsų literatūros, išskyrus bendraamžius, klasiokus, draugus, niekas ir nevertino. Atsimenu, koks pragaras užvirė, mums atėjus į rašykus, kiek buvo pasipiktinimo. Ir Denisas buvo labai piktas.

Ką reiškia užsitraukti Deniso nemalonę žino daugelis rašykų. Pradedant nuo padienių rašeivų iki gerbiamo webmasterio ir koliotos apkoliotos Košės bei kitų administratorių. Pyktis liedavosi kilometrinėmis ženklų eilutėmis, didžiosiomis raidėmis ir atitinkamais žodžiais. Po tokių išpuolių galėdavai aptikti įvairių žinučių.

manukoshe (2003-04-30 09:49)       
Oi, man atrodo kažkas tuoj gaus į snukį =))))))))))))

Irna:
–Mano galva, jis iškrenta iš visų tradicinių rėmų, kanonų... Priskirčiau jo kūrybą labiau satyros, paradokso, absurdo apraiškoms...

Deniso kūriniams, ypač prozai, būdingas chaotiškumas. Įvykiai ir vietos keičiasi kaleidoskopiškai. Veikėjai – dažniausiai egzotiškais, net „paranormaliais“ vardais (pvz. šuo Hamblekrumdučiū) arba žymios istorinės ir literatūrinės asmenybės – Brežnevas, Mao Dzendzeminis, Leninas, Joni Mitchell, Rasputinas, Vinetu, Fidelis Kastro ir “netgi pats Eminem’as”. Denisas nevengia nei absurdiškų situacijų, nei sutirštintų spalvų – drėbs ir baigtas kriukis. Žinoma, ne visur.
Jokios disciplinos. Svaičiojimai. Bet ne tik – kitaip apie jį dabar nekalbėtume. Klaidžiodamas minčių labirintais, Denisas kartais taip susipainioja, kad gali pradėti diskutuoti teologinėm temom su žiurke (“Apie gyvenimą”) ar eilinį kartą ką nors vemtelti.

Irna:
–Rašydamas jis  išdykauja kaip vaikas... tyčia... jam taip smagu.... Taip, bendraudamas jis labai korektiškas, išauklėtas, tačiau tas rašymo vadelių paleidimas - jo antroji pusė, kurią reikia paleisti pasiganyti, idant ta pirmoji nurimtų nuo testosterono pertekliaus.

Denisas niekaip nenustygsta vietoje. Nuolat keičia įsitikinimus. Jo asmenyje dera plėšikaujančio pirato ir baltaveidės vienuolės pradai (pirmąkart pamačius dabartinę Deniso ikonkę, Irna kvatojosi ištisas vienuolika minučių).
Kas dabar jau nežino, kad Melniko kraujas teka ir keleto kitų autorių gyslomis. Tokie yra gerbiamas pokario rašytojas vaikams Algimantas Piesaris, hormonų audrose paskendęs Mantvyd (jo eilėraščiuose vyrauja žodis “lytis”), nevykusias devynmečių rašliavas parodijuojantis Tikras Fantastas. Gal ir dar kiti? Būkite budrūs – neapsigaukite.

Irna:
–Iš komentarų ir įvertinimų aš matau, kad kai kas jo visiškai nesupranta, nepagauna jo žaismės, nuotaikų... Be to, neretai daug kas pyksta už atseit per dažną "šūdų" brukimą skaitytojui.... O Denis paprasčiausiai į šį žodį žiūri kaip ir į visus kitus... Keiksmažodžių jis gi nevartoja :))))

Žinai, aš užaugęs būsiu tikras senamadiškas ponas - vaikščiosiu rankoje laikydamas grakščią lazdą ir toliau vartosiu "šūdus“ :P

Irna:
–Denisas nepakenčia, kai jį pradedi girti...

Greenpeace (2003-03-23 19:18)
Nujaučiu kažką įdomaus.

Denisas Melnikas (2003-03-23 19:35)
Nieko tu nesupranti, tylėk!!!!!

Nors ne vienas Denisui yra pataręs nerašyti eilėraščių - subtiliausius pasaulėjautos atspindžius randu tik juose ir šiukšliadėžėje.
Tiesa, pagautas emocijos, jis gali leptelti ką nors, kas visai nedera poetiniame tekste. Apskritai, į eilėraštį Denisas dažniausiai žiūri lygiai taip pat atsainiai kaip ir į kitus žanrus. O šūdo malimą eilėse yra daug sunkiau atleisti.
Aptinkame romantinės nostalgijos tėviškei (“Kaimiška”), atviro draugiškumo kolegoms poetams (“Drauge visi”) ir dar daug ko, kas ant liežuvio berašant nutįso. Denisas arba liepia neskaityti jo kūrinių, arba, lygindamas juos su šampanu, perspėja apie abejotiną kokybę:                                         
Tiesiog... jei surizikuosi mane paskaityti, gali tekti prastą šampaną gerti, cho cho!

MD: Radau krūvą žinučių ir komentarų, kuriuose labai neigiamai vertini savo kūrinius. Kurie, tavo paties manymu, yra labiausiai pavykę ir tau brangiausi?
DM: Laikui bėgant, jie man labai atsibosta ir pats jais pradedu šlykštėtis. Na, gal ir galėčiau išskirti porą „brangesnių“, nors jie ne vien mano paties rašyti – “Kliunkio kambariai”, “Fon Eker”. O iš savo poezijos – “Vardinė KaKoFoNiJa”, “Tai nebuvo sapnas”, “Išjungtas skaičiuotuvas”. Tik tiek.

Kai užeina, Denisas plūsta save ir keikia savo kūrinius, vadina juos “šūdelkomis”. Ir negalėtume sakyti, kad perlenkia. Juk ne veltui jaunasis rašykas ne kartą buvo kaltintas grafomanija. O jam kas?



Siūlome pasiskaityti

Eilės
Juoda
Nustebau
Išjungtas skaičiuotuvas

Šiukšlių dėžė
Skubu
“Monumentas” saulei
Spalvotasis uraganas (arba Kiškio Pyragas)

Proza
Fon Eker
Šiltnamio efektas
Graži istorija

* * *

MD: Kada labiausiai būni savimi?
DM: Kai esu vienas. Ir internete, nes žinau, kad niekas manęs nesuras ir nesuspardys :)

Reikia pailsėti, pavargau. Reikia kažkaip "išsileisti", viską pamiršti, duoti laisvę viskam ką turiu. Reikia padaryti gruntą...

Mantas:
–Kartais naktį (kaip jis pats pasakoja) Denisas atsidaro langą - išeina į Nerį, parūko ir apmąsto ką nors.

* * *

Tai štai koks tas mūsų Denisas. Su savo šposais ir šūdų filosofija, kūryba ir disciplinos atrofija. Nuoširdumu...