Monografija apie Julių Kaupą

Kovo 30 d. Rašytojų klube buvo pristatyta dr. Laimutės Tidikytės monografija Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba. Tai pirmoji jaunos literatūrologės knyga, parengta disertacijos pagrindu. Apie lietuviškos literatūrinės miesto pasakos pradininko Juliaus Kaupo (1920–1964) gyvenimą L. Tidikytė pasakoja remdamasi gausiais pačios surinktais liudijimais (pokalbiais, laiškais), o intriguojantį pasakojimą pristabdo rašytojo kūrybos – pasakų, novelių, eseistikos, kritikos – analizė. Ir nagrinėdama kūrybinį palikimą, ir kalbėdama apie tuometinį literatūros procesą, autorė nevartoja madingų sunkių literatūrologinių terminų, bet trumpai ir aiškiai apibrėžia netgi įprastas sąvokas. Būtent ši knygos ypatybė – tai, kad ją galima perskaityti „visiems žmonėms“ – labiausiai džiugino renginio dalyvius: vakaro vedėją dr. Rimantą Skeivį, akademiką Leonardą Sauką ir prof. Petrą Bražėną. O kad jie neklydo, įrodė autografų laukiančiųjų eilės, nebūdingos tokio žanro knygų pristatymams. Vieną knygos vartytojų grupelę sudarė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros pirmakursiai, renginio pradžioje perskaitę Juliaus Kaupo pasaką „Kaip velnias Juoduodegis blogais keliais nuėjo“. Juos parengė kurso vadovė prof. Algė Savickaitė ir scenos kalbos dėstytoja doc. Judita Ušinskaitė.

Renginyje prisiminimais apie draugystę su „ne ant žemės vaikščiojusiu“ rašytoju dalijosi Kazys Almenas. Jis linkėjo vilniečiams sulaukti tokios knygos, kokią J. Kaupas parašė apie Kauną. Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, prisistačiusi kaip „autentiškas personažas iš Kauno senamiesčio“, pralinksmino žiūrovus skaitydama rašytojo laiškus bei nuotraukų įrašus. Nors ir buvo kalbama apie anksti mirusį talentingą išeivijos rašytoją, gydytoją, dailininką Julių Kaupą, labiausiai žinomą dėl pasakų rinkinio Daktaras Kripštukas pragare (1948), vis dėlto daugiau dėmesio sulaukė pati monografijos autorė Laimutė Tidikytė. Akademikas Leonardas Sauka minėjo jos mokslinio kelio pradžią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriuje. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto dekanas Petras Bražėnas prisiminė studijų metus. Disertacijos vadovas Rimantas Skeivys kalbėjo apie pačią monografiją: vienu geriausių jos bruožų jis laiko „egzistencinį realizmą“ – autorės sugebėjimą vaizdžiai nušviesti išeivijos patirtį nepalankiomis kūrybos sąlygomis. Monografijos autorė prisipažino, kad fantazija tryškęs rašytojas rado būdų ir miręs pasielgti savaip – pasirodė jai sapne ir taip paskatino baigti disertaciją.

Rašytojas, ištikimai globojamas L. Tidikytės, dar sulauks minėjimų. Gegužės 6 d. Kaune, Lietuvių išeivijos institute, vyks seminaras, kurio tikslas – plačiau pristatyti J. Kaupą kaip novelistą, literatūros kritiką, tautosakos interpretatorių, straipsnių apie lietuvių išeivijos visuomeninę bei kultūrinę veiklą autorių. Renginių 85-osioms rašytojo gimimo metinėms žada ir Maironio lietuvių literatūros muziejus: iš JAV ketinama pargabenti gausų žmonos Dalios Galaunytės-Kaupienės-Augūnienės saugomą archyvą ir surengti parodą bei vakarą. Viena iš šių renginių spiritus movens bus L. Tidikytė, kuri, atsisveikinusi su J. Kaupo „periodu“, skaitytojus žada nudžiuginti darbais apie Algirdą Landsbergį.