Lietuvos ambasados Rusijoje kultūros atašė Juozas Budraitis kartkartėmis lepina Maskvos inteligentiją gražiais renginiais. 2002 m. lapkričio 28 d. Maskvos poetai, literatai, menininkai, vertėjai ir šiaip Lietuvos kultūra besidomintys žmonės atėjo į Jurgio Baltrušaičio namus susipažinti su poetu Aidu Marčėnu. Šis susitikimas vyko poeto dvikalbės knygos "Turto deklaravimas" išleidimo Maskvoje proga. Knygą išleido leidykla "O.G.I." serijoje "Bilingua". Šiais metais Jurgio Baltrušaičio namai kartu su šia leidykla toje pačioje serijoje ruošiasi išleisti Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio ir kitų Lietuvos poetų kūrybą. Į rusų kalbą Aido Marčėno eilėraščius išvertė Rusijos poetas, puikiai mokantis lietuvių kalbą, Georgijus Jefremovas. Abu poetai - autorius ir vertėjas - pristatė savo bendrą kūrinį maskviečiams. Skaitydami spalvingus, žodžių žaismu kibirkščiuojančius eilėraščius ir niekuo jiems nenusileidžiančius vertimus, abu poetai sukūrė puikią nuotaiką Jurgio Baltrušaičio namuose. Tai buvo tikra poezijos, kalbos bei dvasios šventė. Nors, kaip knygos įžangoje rašė Tomas Venclova, Marčėno eilėraščių "glaudžią ir kartu laisvą visumą" sunku versti. Į Jurgio Baltrušaičio namus susirinkusi publika pajuto, kad yra plotmė, kurioje, nepaisant skirtingų kalbų, visada galima rasti bendrą kalbą. Tai tikrasis talentas, Dievo kibirkštis.
Pernai gruodžio 4 d. Maskvos kino namuose Rusijos žiūrovai susipažino su jaunosios kartos lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio kūryba. Buvo parodyti keturi trumpametražiai filmai: "Neregių žemė", "Viena", "Skrydžiai virš mėlynų laukų", "Paskutinis vagonas". Pastarasis filmas - vaidybinis, pagrindinį vaidmenį jame suvaidinęs Juozas Budraitis pristatė Audrių Stonį Maskvos publikai, o po poros dienų tą pačią programą nuvežė į Voronežą. Be to, čia kitą dieną buvo atidaryta A.Sutkaus fotomeno paroda. Voroneže J.Budraitis ir A.Stonys susitiko su Meno akademijos dėstytojais ir studentais. A.Stonio kūryba, jau įvertinta už Lietuvos ribų (jo filmai buvo apdovanoti premijomis įvairiuose pasaulio kino festivaliuose), sužadino ir Maskvos bei Voronežo žiūrovų susidomėjimą. Žiūrovai teiravosi režisieriaus apie savotišką "minorinį" jo stilių, apie vaizdų pateikimo estetiką bei autoriaus minties perteikimą meninėmis priemonėmis. Kaip susitikimo pabaigoje pabrėžė vienas iš žiūrovų, mes nejaučiam, kiek laiko ir įvykių mus skiria, nes meno dėka esame vienoje erdvėje, kurioje nebėra nei ribų, nei sienų.
