Leidyba Lietuvoje – ir menas, ir verslas

Neseniai pasibaigusi Geteborgo mugė, kurioje Lietuva dalyvavo šalies viešnios teisėmis, kaip ir kiekvienas panašus tokio masto renginys, sukėlė sveiką ir nemažą leidybinį – kultūrinį sujudimą. Pasibaigus renginiui, gera proga ne tik apibendrinti mugės įspūdžius, bet ir pakalbėti apie leidybos situaciją Lietuvoje apskritai. Šia proga kalbiname Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėją Rasių Makselį.


Trumpai pristatykite bendrą leidybos padėtį Lietuvoje: kokias funkcijas atlieka Lietuvos leidėjų asociacija, VšĮ “Lietuviškos knygos”, “Lietuvos institutas”, kokius ryšius su šiomis organizacijomis palaiko Kultūros ministerija?

2003 m. dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas tyrimas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ rodo, jog leidyba šiuo metu yra vienas iš sparčiausiai besivystančių vadinamojo „kūrybinių industrijų“ sektoriaus verslų. Leidyklas jungianti Lietuvos leidėjų asociacija atstovauja bendriems savo narių interesams ir yra puikus partneris, Kultūros ministerijai dalyvaujant įvairaus pobūdžio renginiuose, pristatant Lietuvos leidybą, literatūros autorius arba knygos meną. Kultūros ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos partnerystė sudaro sąlygas Lietuvos leidėjams dalyvauti svarbiausiose Europos knygų mugėse: Frankfurto, Geteborgo, Maskvos, Varšuvos, Bolonijos ir t.t. Kultūros ministerija iš dalies dažnai paremia leidėjų dalyvavimą. Kadangi leidyba yra taip pat ir verslas, Leidėjų asociacija neretai užsitikrina ir dalinę Ūkio ministerijos paramą. Ši organizacija tampa labai svarbia ministerijos partnere tuomet, kai Lietuva pakviečiama dalyvauti kokioje nors svarbioje tarptautinėje knygų mugėje šalies viešnios teisėmis. Taip atsitiko 2002 m. Frankfurte bei ką tik pasibaigusios Geteborgo knygų mugės metu. Rengdamasi dalyvauti tokioje mugėje, Leidėjų asociacija atsako už nacionaliniame stende eksponuojamų knygų atranką bei teminius parodos katalogus. Ji taip pat tarpininkauja tarp ministerijos ir leidėjų sprendžiant įvairius organizacinius klausimus.

Rengiantis dalyvauti knygų mugėje, šalies viešnios teisėmis, be Lietuvos leidėjų asociacijos, Kultūros ministerijai talkina ir jos pačios įsteigtos VšĮ „Lietuvos institutas“ bei „Lietuviškos knygos“. Pastaroji pagal savo nuostatus rūpinasi Lietuvos literatūros sklaida užsienyje ir yra veiksmingiausia Lietuvos literatūros autorių koordinatorė, jiems dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose. „Lietuviškos knygos“, taip pat iš dalies remia Lietuvos autorių knygų vertimus į užsienio kalbas, rengia seminarus vertėjams ir t.t. „Lietuvos institutas“ rūpinasi kultūrinėmis programomis įvairiuose renginiuose – parodomis, koncertais, teminiais seminarais. Šįkart rengiantis dalyvauti Geteborgo mugėje prie kultūrinės programos rengimo ypač prisidėjo Lietuvos kultūros atašė Švedijos Karalystėje.


Ką galėtumėte pasakyti apie išleidžiamų knygų srautus ir kokybę? Ar Jums neatrodo problemiška komercinės knygos pasiūla, užgožianti gerą, vertingą knygą?

Leidybos, kaip ir kiekviename versle, rinka yra lemiamas veiksnys. Kokybė yra tiesiogiai susijusi su kaina ir su pirkėjų pasirengimu už ją mokėti. Kiekviena parduodama knyga yra „komercinė“, ir tai nepriklauso nuo jos kokybės. Kalbant apie knygos leidybos, spaudos kokybę Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms, neretai ir pranoksta. Kalbant apie knygų turinį, akivaizdu, kad leidyklos jau atrado ir užpildė daugumą nišų. Pačiai rinkai reikia tam tikros pasiūlos įvairovės, nors tiesa ir tai, jog ji marginalizuoja tam tikrą literatūrą, kuri yra svarbi Lietuvos kultūrai. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros istorijai, kalbai, literatūros istorijai svarbūs leidiniai, šaltiniai, informaciniai leidiniai ir pan. yra brangūs parengti bei išleisti ir nėra populiarūs. Dėl šios priežasties valstybė iš dalies remia Lietuvos leidėjų projektus.


Kultūros ministerija, skelbdama konkursus, kai kurių knygų leidybą remia. Kokios tos paramos sąlygos, ar jau skelbtas konkursas 2006 metams?

Kultūros ministerijoje vykdoma paramos leidybai programa, pagal kurią paraiškas paramai gauti gali pateikti Lietuvoje registruotos leidyklos arba pagal savo nuostatus leidybos veiklą vykdančios įmonės, įstaigos ir organizacijos. Konkursas paraiškoms skelbiamas kiekvienais metais rudenį ir trunka iki gruodžio 1 d.

Konkursas 2006 metams bus paskelbtas spalio mėnesio pabaigoje. Paraiškas atrenka kultūros ministro įsakymu patvirtinta ekspertų grupė, kuri apsvarsčiusi paraiškas teikia rekomendacijas ministrui. Ministro įsakymu paskyrus dalinį finansavimą, sudaromos sutartys tarp ministerijos ir leidėjų. Kad būtų apsvarstyta ir galėtų būti paremta, paraiška turi atitikti programos nuostatose įvardytus tikslus - skatinti Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių leidybą bei sklaidą ir sudaryti geresnes sąlygas įsigyti šiuos leidinius. Remiami grožinės, vaikų literatūros, kultūros paveldo, humanitarinės mokslinės literatūros, meno leidiniai. Svarbu, jog paremto leidinio tiražo dalį (paprastai 70 egzempliorių) leidyklos įsipareigoja atiduoti nemokamai šalies viešosioms bibliotekoms. Deja, leidybos programa negali patenkinti visų vertingų paraiškų. Iš viso 2005 metams Kultūros ministerija sulaukė paraiškų, kuriose prašyta daugiau kaip 8 mln. litų paramos. Turint omenyje, jog programos biudžetas tėra 1,5 mln. litų, iš pateiktų 414 paraiškų buvo patenkinta tik 141.


Ar Kultūros ministerija rūpinasi „leidybinės kultūros“ ugdymu, švietėjiška veikla tarp leidėjų – juk leidyklą dabar įsteigti gali bet kas panorėjęs?

Programinis atrinktų leidybos projektų finansavimas yra pagrindinis svertas, darant įtaką leidybos turiniui. Ministerija taip pat pagal galimybes remia Lietuvos leidėjų asociacijos dalyvavimą įvairiuose tarptautiniuose leidėjų renginiuose – konferencijose, seminaruose. Kartais remiami ir pačios asociacijos rengiami seminarai aktualiomis temomis. Ministerija kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga bei Vilniaus dailės akademija kasmet rengia knygos meno konkursą, kurio laureatai pristatomi Vilniaus knygų mugėje, bet eksponuojami kitų mugių analogiškose ekspozicijose. Per knygos meno konkursą gražiausias metų knygas atrenka dvi ekspertų komisijos, sudarytos iš dailininkų, spaustuvininkų ir kitų knygos meno žinovų. Taip ne tik kokybiškos išvaizdos, bet ir aukšto meninio lygio knygos turi tapti orientyru leidėjams, siekiant praturtinti Lietuvos knygų rinką aukščiausios kokybės leidiniais.


Pristatykite lietuvių literatūros sklaidos programą užsienyje. Ar šis procesas strategiškai apgalvotas, ar daugiau atsitiktinis? Šia proga papasakokite kiek plačiau apie neseniai vykusią Geteborgo mugę.

Išskirtinis reiškinys yra dalyvauti tarptautinėse knygų mugėse šalies viešnios teisėmis. Tam reikia kultūros politikos tęstinumo bei ilgo ir kruopštaus įvairių organizacijų bei ekspertų darbo. Dalyvavimo Frankfurto ir neseniai - Geteborgo tarptautinėse knygų mugėse patirtis sako, jog šalies literatūros bei kultūros pristatymas pačiu aukščiausiu lygiu turi keletą pasekmių. Dalyvavimo metais ir vėliau padaugėja lietuvių literatūros vertimų į šalies šeimininkės kalbą, bendrų abiejų šalių leidėjų, vertėjų ir autorių projektų skaičius. Ne mažiau svarbus yra kultūros pristatymo poveikis. Juk knyga - itin „talpus“ kūrinys, nes liudija apie daugybę kultūros aspektų: spauda rodo leidybos pramonės lygį, dizainas – šalies dailės tradicijas, turinys pateikia šalies kultūros artikuliaciją. Visa tai suteikia unikalią progą pristatyti įvairiausius šalies kultūros, jos istorijos ir nūdienos, meno, pramonės ir verslo aspektus, kaip vieną gyvybingą visumą. Šaliai viešniai skiriama labai daug dėmesio, todėl dalyvavimas suteikia progų prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo, parodyti ne tik mūsų kultūros įvairovę, jos ambicijas, bet ir jos istorinį kontekstą, atskleidžiantį nemažai mugės lankytojų daliai nežinomas kultūros sąsajas tarp mūsų šalių, tokiu būdu palengvinant bendravimą ir padidinant supratimo galimybę.

Džiugu, kad visa tai pavyko pasiekti Geteborge, iš kurio ką tik sugrįžo Lietuvos delegacija. Dalyvavimo koncepcija, pagal kurią buvo rengiama programa, numatė, jog pristatyti dera ne tik šiuolaikinę literatūrą, bet ir mūsų istoriją bei kultūrą atspindinčias temas, surengti kultūros istoriją atspindinčias parodas. Taigi vyko ne tik mūsų autorių kūrybos pristatymai - mugės lankytojai galėjo dalyvauti seminaruose rezistencijos, holokausto, regiono raidos perspektyvų ir kituose seminaruose. Nors mugėje vykstantys seminarai buvo mokami, nei viename iš jų nestigo klausytojų.

Apibendrinant Lietuvos dalyvavimą Geteborgo knygų mugėje galima sakyti, jog palikome stiprų ir labai gerą įspūdį literatūros ir kultūros įvairove, istorine patirtimi, taip pat – savo pozityviu požiūriu, siekiant kartu kurti regiono ateitį, akivaizdžiai parodant, jog turime kultūrą, kurios vertė pranoksta vienos šalies ribas.