Iš Europos plūsta negeros žinios apie euro zonos bėdas, vis atšiauresnes finansų rinkas ir gresiantį ekonomikos nuosmukį, antrąją krizės bangą, LR Seimas ieško, kuriuos mokesčius dar galima padidinti ar įvesti. O štai „Literatūra ir menas“ išlaidauja – virsta savaitiniu žurnalu, didina gamybos ir parengimo išlaidas, stiprina redakcijos kolektyvą. Stebuklo čia jokio nėra. Dalyvaudami Europos socialinio fondo remiamame projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, gavome šiek tiek paramos, ir beveik visą ją bandome investuoti į poligrafinę leidinio kokybę. Taip elgiamės norėdami kokybiškiau perteikti vaizduojamojo meno kūrinius, nes suprantame, jog šiuolaikinė kultūra apskritai vizualėja, vaizdas keičia tekstą, patinka tai mums, ar ne. Vaizdai dauginasi ir abstrahuojasi nuo savyje saugomų objektų. Apie tai daug galima kalbėti, bet sunku tai daryti neturint galimybės kiek adekvačiau perteikti vaizdą. Taigi neseniai mūsų puslapiuose atsiradusi „Literatūros ir meno“ galerija veiks toliau ir galbūt normaliau atrodys ne tik internete. Taip pat numatome bendradarbiauti su dailės ar fotografijos galerijomis ir skaitytojams pateikti kūrinius iš dailės ir fotografijos parodų, kurios vyksta dabar arba yra rengiamos. Teturėdami kuklias savo lėšas nesitikime pasiekti dykai dalijamų reklaminių leidinių kokybės, tačiau manome, kad kultūros žmonės nusipelno padoriau atrodančio leidinio.
Tiesą sakant, šis projektas turėjo prasidėti vėliausiai lapkričio mėnesį. Tačiau užtrukome, vykdėme viešuosius pirkimus, kurių sparta nepriklausė nuo mūsų, intensyviai dirbome kitus parengiamuosius darbus. 2011 metai dėl drastiškai sumažintos valstybės paramos mums buvo ypač sunkūs.
Žurnalo turinys taip pat keisis, jau keičiasi – juk negalime į naują popierėlį vynioti to paties saldainio. Daugiau dėmesio skirsime visuomenės gyvenimą atspindinčiai publicistikai. Ketiname į žurnalo turinį susigrąžinti vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams skirtus Jaunimo puslapius (600 kiekvieno tiražo egzempliorių pateks į Lietuvos mokyklas), kuriuose stengsimės atspindėti kokybišką jaunimo kultūrą, pateikti jų pačių požiūrius bei apmąstymus.
Tačiau dauguma mūsų rubrikų nesikeis arba keisis iš lėto. Ir toliau daug dėmesio skirsime literatūrinei kūrybai bei meniniam literatūros vertimui. Eilėraščio pirmame puslapyje skaitytojai, suprantama, neberas, tačiau jis keliauja į antrąjį lankų puslapį. Truputį keisime jo koncepciją. Tai turėtų būti, mūsų požiūriu, geras bet kurios stilistikos eilėraštis, originalus ar verstinis, senas ar naujas. Tą eilėraštį galės siūlyti ir mūsų skaitytojai, skelbdami jį nurodysime ir jį pasiūliusiojo pavardę. Tai galės būti ir dar neskelbtas šiuolaikinio poeto eilėraštis, pretenduojantis būti pripažintas „klasika“ ar kokius nors laurus pelniusio autoriaus kūrinys. Taip elgdamiesi tikimės paskatinti savo skaitytojus dar labiau domėtis poezija, suaktyvinti diskusijas apie ją.
Apskritai jaučiame, kad mums trūksta glaudesnio ryšio su auditorija, didesnio interaktyvumo, kaip dabar madinga sakyti. Anoniminiai interneto komentarai šios funkcijos atlikti negali, nes jie anoniminiai – jų autoriams neretai pritrūksta ne tik atsakomybės, racionalumo, bet ir paprasčiausio mandagumo, gero tono. Šių dalykų taip pat šia proga norėtųsi palinkėti. Juk teksto kūrybos arsenale yra daugybė literatūrinių priemonių – ironija, užuomina, groteskas, paradoksas ir t. t. Galima pasakyti grakščiai ir žaismingai, pagaliau kandžiai, bet ne užgauliai. O dabar norintis savo tapatybę atskleisti ir ką nors ramiai pasakyti žmogus „žaliose lankose“ pasijunta it balta varna. Todėl norėtume atgaivinti skaitytojų laiškų skyrelį. Dabar laiškų gauname ne tiek jau daug, o ir tie patys būna labiau panašūs į straipsnius. Todėl drąsiau kviestume rašyti trumpus, įžvalgius, kritiškus atsiliepimus apie mūsų publikacijas ar šiaip jus jaudinančius kultūros reiškinius mums elektroniniu ar paprastu paštu.
Blogiausia žinia skaitytojams ta, kad padidinome prenumeratos ir pardavimo kainą. Privalome išgyventi, sudurti galus. Nors po to, kai savo dalį pasiima platintojai, mums grįžta tik vos daugiau negu trečdalis savikainos, didesnis žurnalo tiražas yra pagrindinė mūsų išgyvenimo sąlyga. Sąnaudų mažinti nebeišeina – mūsų atlyginimai ir honorarai ir taip jau nepadoriai maži, o rengiant savaitinį žurnalą darbo tenka įdėti daug. Todėl tikimės jūsų supratimo, bendradarbiavimo ir paramos. Puikiai suprantame, kad AKIM projektas baigsis, kaip ir visi kiti, ir mūsų sėkmė priklauso tik nuo to, kokie reikalingi tapsime savo skaitytojams.
Tad – laimingų 2012-ųjų. Visiems linkime kūrybos džiaugsmo, puikių kūrinių, jaudinančių išgyvenimų. Kūryba negali apsieiti be jos apmąstymo bei vertinimo. O be visų tų dalykų negali apsieiti „Literatūra ir menas“.
