Vieni gimdo vaikus, kiti – knygas. Gimdo ne tik moterys, bet ir vyrai, nes viskas šiais laikais daroma kartu. Neturėtų stebinti ir tai, kad vaikai gimdomi kartu su romanais. Šventas yra kūdikėlio gimimo džiaugsmas. Kovo 8-ają, tarptautinę moters dieną Rašytojų klube tokiu dvigubu džiaugsmu dalijosi šiemet trisdešimtmetį švęsianti dviejų vaikų motina Ugnė Barauskaitė. Vakaro vedėja, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė pristatė antrąjį autorės romaną – „Dešimt“ (pirmasis „O rytoj vėl reikės gyventi“).

Romanas ypatingas tuo, kad autorė jį rašė besilaukdama vaikelio, o pagrindinė herojė – fiktyvus rašytojos alter ego. Knygos viršelyje, kaip išdavė L. Varanavičienė, panaudota nėščios autorės nuotrauka. Vakaro metu užsiminta apie skirtį tarp žurnalistikos ir grožinės literatūros, o gal tai paprasčiausiai dienoraštis? Bet ne – kalbėjusiųjų liudijimu U. Barauskaitė toli pranoksta net Brigitą Džouns. Rašytoja, paklausta, ar tai meilės romanas, atsakė, kad knyga ne vien apie nėštumą, bet ir apie meilę sau, savo vaikui ir jo tėvui – apie vientisą didelę meilę. Rašyta taip, kaip autorė tuo metu mąstė, dabar net pačiai U. Barauskaitei keistai skamba kai kurios mintys. L. Varanavičienės pastebėjimu, antrasis romanas kūrėjui yra labai svarbus, reikalaujantis nemažo išbandymo. Dažnai atsitinka taip, kad po debiutinio romano daugiau jų ir nepasirodo. Ugnė Barauskaitė – reta išimtis. Jos antrasis romanas yra iš tokių knygų, kurių nesinori padėti.

Poetas ir vertėjas Marius Burokas samprotavo, kad apie šiuos laikus pakenčiamai gali parašyti tik moterys – tiek poezijos, tiek prozos srityje. U. Barauskaitės romaną skaityti malonu, nes jis parašytas gyvai, gražiai ir šmaikščiai. Tiesa, M. Burokas pastebėjo, kad vietomis „perlenkta lazda“ – per daug nuolatinės ironijos, užsižaidžiama žodžių galimybėmis. Nors poetas pripažino, kad knyga universali, t.y. tinkanti skaityti ir moterims, ir vyrams, vis dėlto pasmalsavo, kaip visą šią istoriją aprašytų vyras?

Hum. m. dr. Margarita Jankauskaitė, buvusi autorės dėstytoja, kalbėjo apie šiuolaikinės moters nuvertinimą, nes televizinėje perspektyvoje jos reikalingos tiek, kiek gali valdyti kūno kalbą. Romanui reikia tokios kalbos, kuria būtų galima išreikšti patirtį. U. Barauskaitės knygoje esama nemažai „vibracijų“, pavyzdžiui, tarp Demetros ir Afroditės, tarp patriarchalinių stereotipų ir mėginimo juos sugriauti. XIX a. moteris turėjo rinktis arba kūrybą, arba vaikus, dabar jai suteikiama laisvė – moteris gali viską puikiai suderinti.

Žurnalo „Moteris“ redaktorė Virginija Majorovienė priminė ir pirmąją autorės knygą, kurios veikėja „pajodžarga“, besinaudojanti vyrais, o naujajame romane išryškėja tikrasis moteriškumas. V. Majorovienė romano pasakojimo būdą pavadino fiziologiniu realizmu. Autorė rašo atvirai, jos kalbėjimas drąsus ir savas, skatinantis meilei. Tai dar vienas stereotipo sulaužymas, – pasak V. Majorovienės, jos karta taip mąstyti nedrįso, neleido savitas moters statuso suvokimas.

Knygų apžvalgų svetainės www.skaityta.lt redaktorius Justinas Žilinskas save pristatęs knygų žiurke, graužiančia knygas ir bandančia „ištempti“ į internetą, džiaugėsi, kad U. Barauskaitės romaną taip pat skaitė su malonumu. Spaudoje jau pasirodė įvairių anotacijų, kuriose autorė lyginama su B. Džouns. J. Žilinsko teigimu, U. Barauskaitės romanas gerokai gilesnis, nors ir jame netrūksta B. Džouns būdingo kandumo. U. Barauskaitė yra žmogus „vienas iš mūsų“, romane jaučiamos pasaulinės tendencijos – sugrįžimas prie natūralumo (natūralaus, nenuskausminto gimdymo, o ne cezario pjūvio). Knyga jau rekomenduojama skaityti mamoms, o J. Žilinskas rekomendavo ją skaityti ir vyrams.

Pati autorė neslėpė, kad vienas iš dažniausiai jai užduodamų klausimų susijęs su B. Džouns, tačiau rašytoja atsakė, kad B. Džouns yra tapusi bendriniu socialiniu, o ne literatūriniu personažu. Nestereotipinė autorė prisipažino esanti feministė gerąja prasme – jai rūpi moterų teisės, o ypač teisė būti moterimi ir mama. Žurnalistų dėmesio nestokojanti U. Barauskaitė sakė, kad apie tolimesnius rašymo planus kol kas negalvojanti, dabar jos rūpestis – pamaitinti kūdikį ir duoti interviu.

P.S. Tądien Rašytojų klube buvo atidaryta fotografo Ramūno Danisevičiaus paroda MySli, tačiau tokią dieną visas dėmesys skiriamas tik moterims. Sklandė gandai, kad daugelis susirinkusiųjų atėjo ne gimdymo kančių išgirsti, bet pasiklausyti sodrios Ugnės Barauskaitės kalbos.

jazmina dru