Vasario 19-ąją švenčiama Lietuvos specialistų diena. Ja prasideda n-toji, sėkmingoji Vilniaus knygų mugė, pernai, tiesa, išaugusi iki giganto – "Baltijos" mugės, o šiemet vėl susitraukianti į lokalų festivalį su Vilniaus vardu, bet su lankytojais iš visos valstybės, o su dalyviais – ir iš kitų, ne mažiau respektabilių kraštų.
Specialistai išeina, o knygos lieka. Kitas dvi dienas, manytina, pritrauksiančias didžiausią lankytojų srautą, organizatoriai pavadino "Lietuva Europoje–Europa Lietuvoje", neignoruodami eurosąjunginių stojamųjų motyvų. Ir išties, pasijuskime tvirtai įstoję. Pagaliau – vasario 22-oji, Šeimos diena. "Švęsk sekmadienį" – vadinasi, veskis savo šeimą į dosnius ir šventiškus LITEXPO rūmus, jei esi vienas – tiesiog stok į išmintingų ir šviežiais lapais kviečiančių knygų šeimą, o jei tau devyneri, tiesiog teks šeimos galvų vedamam palikti "Lego", saldainių bei distanciškai paklusnių automobilių oazę ir pusdieniui atsiduoti dvasingiems popieriaus turtams (laimė, įkainojamiems).
Čia verta prisiminti neseniai Vaido Jauniškio pasakytą mintį, kad knyga – tai visų pirma tik atitinkamai "surišta popieriaus lapų šūsnis". Šitai galėtų būti replika populiariam vėjui, ošiančiam, esą visos knygos ne mažiau sakralios nei (juoda) duona, o skaitymas – savaime vertybė ir teigiamybė. Būtent iš tokių (pa)sąmoningų vilčių, matyt, ir kyla labai jau subjektyviais (ir skonio) vertinimais grįsta leidinių turinio kokybės ar dvasingumo koeficiento kritika, bet juk reklamuojama pirmučiausia ne literatūros, o daiktų mugė. Ir sėkmės jai!
Tuo tarpu organizatoriai jau spaudos konferencijoje jautriai reagavo į kai kur sudygusią diagnozę "jomarkas" –žodžio, kurį patys adaptavo renginio pavadinime, sinonimą. Na ir gerai, sakoma mums, teatspindi tai neaprėpiamą, neapsakomą renginių, kultūrinių akcijų ir kitų vertybinių popierių, pri(si)statymų ir popristatyminių aktų, diskusijos kibirkščių, pagaliau pačių apsilankytojų kaleidoskopą. Keista tik, kad kai kurie renginiai dubliuojasi – keliagubo skonio savininkai dabar turės persiplėšti tarp dviejų salių. Kita vertus, judėjimas (galbūt net bėgimas) gali išeiti tik į sveikatą.
Pernykščiai 43 000 lankytojų – ne riba, tikimasi šiam skaičiui bent nenusileisti. Padėkime mugės sumanytojams pagerinti šį gražų rekordą. Beje, gerai nusiteikusią, gyvą, visur srūvančią minią taip pat dera vertinti pozityviai: tai gaivus veidų ir minčių cunamis, šventiškas bruzdesys ir nepaliaujamas dėmesys; dešimtmečius nesutikti pažįstami, galbūt kadaise atleidę, bet jau atsileidę direktoriai ar redaktoriai, jau nekalbant apie naujas pažintis ir atnaujinimo laukiančius ryšius... Vienatvėje medituodami pažvejoti galėsite kitąkart.
Bet atsisukime į pačias ekspozicijas, kur dosniai demonstruojamos ir parduodamos ateities bibliotekos. Smalsiam įvairios paskirties literatūros ar makulatūros vartotojui natūraliausia programa "languose" tarp renginių – eiti nuo stendo prie stendo. Be leidyklų ir kitų savaime suprantamų kompanijų, savo stendus čia turės Varšuvos knygų mugė, o kolektyviniuose prisistatys Lenkijos, Prancūzijos leidėjai, Lietuvos leidėjų asociacija, Muzikos informacijos ir leidybos centras, Italų kultūros institutas; iš viso – 126 dalyviai su 336 firmomis iš 9 šalių. Ir nors žurnalistams, kuriais teko apsimesti taip pat "Literatūros ir meno" jaunimo sektoriui, buvo priekaištauta ir apgailestauta, kad vangiai eksponuoja vis kviečiami žiniasklaidos vienetai (specialios sąlygos sudarytos kultūrinei spaudai), žmogaus akiračiui šiame spaudinto žodžio ir vaizdo koncentrate visko turėtų būti per akis. Skvarbaus jums žvilgsnio, ištvermingo žingsnio, gerų kavų, šviežio, kaloringo popieriaus, asmeniškiausių ir dailyraštiškiausių autografų.
Linas Kranauskas
P.S. Ar pavyks šiame (geriausia prasme) jomarke nusiderėti? O slaptingame ir reikšmingai pavadintame "Derybų kambaryje"?
