Mano novelių romaną „Posūkyje – neišlėk“ išleido „Tyto alba“.

Tikiu, kad trumpa mano knygiūkštė yra tikroji literatūra: kerta per nervus, intriguoja, kelia susierzinimą ir ilgesį to, kas slypi už drastiškų eilučių.

Bet pabandyk įrodyti neskaitantiems, kad verta išleisti dvylika litų nežinomai autorei.

Kas, kad seksualių moterų fotografas R. Adžgauskas ant viršelio iš manęs pačios sukonstravo gundančią moterį: pakeltos krūtys, pražiota burna ir vilnijantis raudonas audeklas. Jeigu juo slysi, gali užčiuopti ne tik šlaunis, bet ir kraujuojančią sielą.

Gyva esu per storo užpakalio, žiūriu iš padilbų ir ne visada sveikinuos. Užtat moku rašyti.

Pasielgiau labai paprastai: „Delfi“ internetinėje svetainėje papasakojau siužetą chuliganišku stiliumi. Miegojau su tėvu. Kankinau savo vaiką. Ketinau į lovą pasiguldyti chirurgą, kuris išpjovė man gimdą ir išgelbėjo nuo vėžio.

Ne aš tai dariau – mano herojė. Ta, kuri visą gyvenimą nori rašyti knygas, bet iš tiesų veikia velniai žino ką: teka, skiriasi, pliurpia niekus, dirba žurnaliste. O gyvenimas slysta.

Herojė jaučia nerimą, nes per daug analizuoja. Iki trisdešimt trejų ji beviltiškai ilgisi tėvo globos ir meilės ir vis ieško to, ko jai nedavė artimiausias žmogus. Ir panašiai.

Ko aš sulaukiau?

Patyčių, kad esu iškrypėlė. Užuojautos, kad sergu vėžiu. Savo motinos skambučio, kad Kaune ją persekioja kaimynai negalėdami atsistebėti, kad aš – kadaise tokia gera mergaitė - šitaip pagiežingai aprašiau tą, kuri suteikė man gyvybę.

Per vieną dieną paskambino visos keturios Lietuvos televizijos siūlydamos tapti laidos heroje. Kikenau kaip apsėsta: niekam nerūpi literatūrinis tekstas.

Įžūlią savireklamą galėjau sukelti neparašiusi nė eilutės iš savo romano. Kiek žmonių ieškojo knygynuose „Posūkyje – neišlėk“? Nedrįstu spėlioti, bet patyliukais manau, kad kokie trys procentai.

Ar verta rašyti mažumai, jeigu visi kiti, atpažinę gatvėje, tyrinės mano užpakalį, o ne gilinsis į teksto subtilybes?

„Betgi tu negali nerašyti“, -- ramiai konstatavo mano vyras vėlų vakarą, kai jo pažįstamas, niekada neperskaitęs nė vienos knygos, liepė parnešti iš manęs autografą.

Įžūlios moters ar rašytojos autografą? Verta apsispręsti.

P.S. Labai džiaugčiausi, jei man parašytų žmonės, perskaitę knygą. Net jei išdės į šuns dienas: audroneu@lrytas.lt

Audronė Urbonaitė

Bernardinai.lt

Norint komentuoti, reikia prisijungti

Blogas komentaras Rodyti?

2005-09-24 12:07

Prozerpina

ne, nu pagarba už drąsą. ir už stiprybę. o tie delfi komentatoriai (didž. dauguma) tai visus apvaro, viską supranta tiesmukai, yra nebrandžios asmenybės ir t.t. tikrai paieškosiu šios knygos, ir ne dėl intriguojančio siužeto. manau, galėsio surasti ir pasisemti šio bei to sau.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2005-09-23 21:20

Majestas1

o aš savo pirmą knygelę dovanoju ir dovanoju draugams ir ant jos mano vardas ir pavardė: Vladimir Muravjov ir niekas manęs nesmerkia, net jei ir teoriškai mano proprosenelis buvo Michailas Muravjovas-Korikas, Lietuvos generalgubernatorius.

nereikia tiesiog parintis dėl tokių nesąmonių. žmonės visada keistai žiūri į tai, ko nesupranta. pavyzdžiui, kas nors praėjęs gatve ir pamatęs mane visada pažiūri į mano dantys, todėl kad jie išsikyšę ir to defekto aš negaliu panaikinti per kelias minutes, bet nieko, kada nors jie susipras ir pastatys save į mano vietą, gal tuomet nusišypsos ir pasisveikins, net jei nepažįsta.
:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2005-09-23 21:03

Mari Poisson

Tai stai, mieloji, kodel reikia knygas rasyti slapyvardziu. Moteriai nera jau taip paprasta buti rasytoja. Tai nera paprasta ir vyrams, ka galima suprasti pasiskaicius Navako straipsniuka apie kraujo pancius, bet moteriai yra mazdaug du simtus kartu sunkiau. Ar gali isivaizduoti moteri, kuri raso ar kalba taip, kaip Patackas? As sau neleidziu kalbeti netgi taip, kaip kalbejo Miltinis;)) Ir visada sau pamokslauju: nereikia buti tokiai tiesmukai. Juk esi moteris:)), o moteriai niekas nieko neatleis. Nors... jei butum vyras,- viskas Tau butu atleista. Kol kas lygybes horizonte nesimato. Manau, kad taip ir gerai. Ne tik manau - esu sventai isitikinusi. Tai gerai. Labai gerai. Nes moterys neipras elgtis kaip vyrai. Mat moterys ir neturi elgtis kaip vyrai. Jos gali sugalvoti ka nors subtilesnio. Garbes zodis. Ir Tu sugalvosi, jei nerasi kitos iseities. Matysi. Ir tas iseis Tau i nauda. Garbes zodis. Amen;))

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Meniu