Vargu ar pavyktų suskaičiuoti žmones, kartą ar kelis dalyvavusius Jaunųjų filologų konkursuose. Ne visi tampa profesionaliais literatūros ir kalbos puoselėtojais, nors komisijos nariai jiems to nuoširdžiai linki – ypač laimėtojams. Ugdyti moksleivių filologinę kultūrą – toks svarbiausias konkurso tikslas.
Šiemet konkursas jubiliejinis – jau keturiasdešimtasis. Ta proga pildosi daugelio atokiau Vilniaus gyvenančių moksleivių svajonė: susitikti sostinėje, mat konkursai yra keliaujantys – kasmet vis kitame Lietuvos mieste. Velykų išvakarėse moksleiviams duris šį kartą svetingai praveria Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Šimtas moksleivių su savo kūriniais pasklido po šešias auditorijose įsikūrusias sekcijas – prozos ir dramos, poezijos, literatūros mokslo ir kritikos, publicistikos ir eseistikos, tautosakos bei kalbos. Visi kviestieji jau įveikė konkurso varžytuves savo rajonuose ar miestuose.
Rašytojas Algimantas Zurba kategoriškai neigia plačiai paplitusią nuomonę: tai jis, populiaraus žurnalo „Moksleivis“ vyriausias redaktorius, sumanė Jaunųjų filologų konkursą.
– Man nejauku girdėti tokias kalbas – būnu baisiai susikrimtęs. Idėjos autorius – poetas Justinas Marcinkevičius. Svarbu minėti dar du žmones – tuometinės Švietimo ministerijos darbuotojus. Tai – Vytautas Jakelaitis ir Aleksandras Ramanauskas. Jie griebėsi poeto idėjos, ją įkūnijo 1965 metais, o po to daugelį metų puoselėjo, – pasakoja rašytojas.
Algimantas Zurba, nuolat pirmininkavęs komisijai, prisipažino, kad labiau nei jaunųjų kūryba jam įsiminė tylūs ir gražūs santykiai su mokytojais, nors lituanistų rūpestis ir nerimas – neapsakomas. Kaip išgyveno pedagogas, pats poetas Virgilijus Kaziūnas dėl karštakošės savo moksleivės Dalios Jazukevičiūtės...
– Nepasakyčiau, kad mokytojas lemia, kam būti rašytoju, tai sprendžia visai kita ranka, – sako konkurso laureatė, o dabar – žurnalistė, poetė, prozininkė Dalia Jazukevičiūtė. – Virgilijus Kaziūnas stiprino, atvėrė erdves, ko niekad nepadarytų koks pilkas mokytojūkštis.
Pastaruoju metu Jaunųjų filologų konkurso komisijai vadovaujantis poetas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas pasakoja, kad būdamas moksleivis pasistengė kuo skubiau ir prasčiau spręsti matematikos olimpiados uždavinius – labai skubėjo pas filologus. Nesvarbu, kad tuomet nepelnė nė menkiausio apdovanojimo. Prisiminimai svarbūs.
Šiemet komisijoje debiutuojantis prozininkas Andrius Jakučiūnas mena, kad pats, būdamas moksleivis, konkurse gavo pylos nuo rašytojo Danieliaus Mušinsko. Kritika nenužudė. Priešingai. Tapęs rašytoju, Andrius savo kritikui spaudė ranką ir dėkojo.
Žmonės, nuolat susiburiantys Jaunųjų filologų konkursuose, su ilgesiu mini Antakalnio kalnelin iškeliavusias poetę Onę Baliukonę, profesorę Eleną Bukelienę – jų atidumą, įsiklausymą ir pagarbą kiekvienam rašančiam. Profesorė skaudžiai išgyvendavo, kad gabūs moksleiviai išsižada literato kelio.
– Pastebėjau, kad pastaraisiais metais nemenka dalis rašančių moksleivių rengiasi tapti medikais,– sako rašytoja, žurnalistė Gintarė Adomaitytė. – Tai – beveik tendencija. Konkursuose dirbu su eseistais ir publicistais, tad mane jų noras būti medikais, teisininkais, politikais džiugina. Juk publicistika – ne tik rašytojo, o kiekvieno inteligento pareiga. Na, gal čia aš per skambiai... Gal ne pareiga, gal galimybė keisti pasaulį. Jaunųjų filologų konkursui kasmet linkiu išvengti varžybų dvasios. Mes – ne sportininkai, svarbiau bendravimas. Juk į vieną būrį susirenka baltos varnos.
