Miestas. Jau dvidešimt metų Göteborge kasmet vyksta didžiausia Skandinavijos šalyse knygų mugė. Šiaip jau šis antras pagal dydį Švedijos miestas tokiam renginiui lyg ir ne visai tinka – čia vyrauja pramonė: garsusis "Volvo", laivų statyklos, naftos perdirbimo įmonė. Yra technologijos universitetas, o pagrindinis miesto universitetas taip pat labiau orientuotas į techniką ir tiksliuosius mokslus. Antra vertus, kultūrinis gyvenimas čia nėra snaudulingas, o ir pats miestas, bent jo centrinės dalys, niekuo neprimena industrializacijos. Parkai, kanalai, praėjusių amžių architektūra. Net ir tolėliau nuo centro pataikiau aptikti rajoną su triaukščiais XIX a. namais, dabar priglaudusiais kavines ir knygynus.

O garlaiviu, kuris pagal statusą priskirtas miesto transportui, apsilankius nedidelėse įlankos salose, galima patekti į dailių medinių gyvenviečių ir gamtos idilę.

Miestas kūrėsi panašiai kaip Peterburgas, tik šimtmečiu anksčiau – XVII a. pradžioje. Ir motyvas panašus – karalius nusprendė prakirsti langą į vakarų jūras, nes pietų Švediją buvo užvaldžiusi priešiška Danija. Vieta buvo pelkėta, statybų darbai sunkūs, nemažai statybininkų čia paliko kaulus. Miestą projektuoti buvo patikėta olandams...

Mugė. Pirmas įspūdis – Vilniaus knygų mugės kopija. Žinoma, iš tiesų gali būti nebent atvirkščiai. Ir mastai Göteborge kitokie – regis, bent dvigubai didesni. Ir renginių kur kas daugiau; kai kurie vyksta nemažose patalpose, primenančiose kino teatrų sales, kiti – prie knygų stendų, kur žiūrovams vietų visai mažai, o kartais ir tos ne visos užimtos. Bet kai kurie autoriai sutraukia žmonių antplūdį, ne tik autoriai – čia galima pamatyti ir, pavyzdžiui, šokių. Žmonių – minios, lauke rikiuojasi eilės, nors bilietų kainos įspūdingos: suaugusiam apsilankymas piniginę paplonina 120 kronų (maždaug 45 litais). Daugiausia lankytojų suplaukė šeštadienį – apie 32 tūkstančius. Pagrindiniame – pirmame mugės aukšte nepasiklysti neįmanoma: tai yra įspūdingo ploto labirintas. Kaip ir Vilniaus mugėje, bet kitaip negu Frankfurte, čia vyksta mažmeninė knygų prekyba.

Mugėje knygų galima nusipirkti pigiau negu knygynuose, bet tikrasis kainų karas Švedijoje siaučia kitur: internetinis knygynas Adlibris kai kurias knygas skelbiasi parduodąs net su 45 procentų nuolaida. Įprastiniai knygynai šiuos reklaminius skaičius ginčija. Bestselerių sąrašuose nemažai švedų autorių knygų, o verstinės literatūros paklausos kryptys panašios kaip ir Lietuvoje arba bet kur kitur – štai viename dešimtuke mačiau dvi Paolo Coelho knygas. Yra ten ir naujasis pasaulinis superbestseleris – Dano Browno "Da Vinčio kodas". Ta proga viename Švedijos laikraštyje buvo rašoma: "Kažin kodėl mes leidžiame sau pamilti tik tas knygas, kurios primena tai, ką skaitėme vienuolikos metų. Puikus šio polinkio pavyzdys yra "Da Vinčio kodas" – groteskiškai išpūsta [Enid Blyton] "šauniojo penketuko" knyga".

Žinoma, Göteborgo mugėje ryškiai vyrauja švediškos knygos, po jų – kitų skandinavų šalių literatūra. Bet mugė tarptautinė – šiemet garbės viešnia čia buvo Didžioji Britanija. Atvyko 39 britų autoriai – daugelis gerai žinomi už savo šalies ribų, nors, regis, kviečiant labiau orientuotasi į sąlygiškai jaunesnius autorius. Dėmesį patraukė Davidas Mitchellas, kurio naujausias romanas laikomas pagrindiniu pretendentu į šių metų Bookerio premiją, ir jaunasis Adamas Thirlwellas [Terlvelas] – jo romanas "Politika", išverstas į lietuvių kalbą, jau reklamuojamas netgi Vilniaus gatvių stenduose.

Romanistas, poetas ir literatūros kritikas Paulas Bindingas kalbėjo apie Britanijos ir Skandinavijos kultūrinius bei literatūrinius panašumus ir skirtumus. Pasak jo, abiem regionams bendras paveldėtas "iš esmės protestantiškas, o išorine forma pasaulietinis itin stiprus tikėjimas laisvai klajojančia vaizduote, pasireiškiantis pačiu sugebėjimu kurti istorijas bei panaudoti jas apibrėžiant ir asmeninę tapatybę, ir vyraujančius egzistencijos modelius". Beje, Bindingas sudarė prieš penkerius metus išleistą vadovą po Skandinavijos ir Pabaltijo šalių literatūrą.

Neproduktyvus, bet gana savitas rašytojas Michelis [Mišelis] Faberis (g. 1960) Lietuvoje dar nežinomas, bet dėmesio vertas. Jo romano "Under the Skin" ("Po oda") intrigos pagrindas, kaip pripažino pats autorius, primena primityviausius mokslinės fantastikos triukus. Bet efekto, žinoma, siekiama visai kitokio. Jauna graži moteris, važinėdama automobilu po Škotiją, į pakeleivius ima pakelėje "balsuojančius" jaunus atletiško sudėjimo vyrus. Šie, ėmę puoselėti seksualinius ketinimus, atveria kelią savo labai netikėtai ir greitai pražūčiai...

Göteborge susitikime su skaitytojais Faberis sakė, kad jam gerai pažįstama moterų psichologija, todėl jos tampa jo kūrinių pagrindinėmis veikėjomis. Taip pat sakė neturįs tautinės priklausomybės jausmo ir visur jaučiąsis vienodai svetimas. Faberis gimė Olandijoje (ir iki šiol tebėra jos pilietis), mokėsi ir studijavo Australijoje, o paskui apsigyveno Škotijoje. Jį traukia Rytų Europa, ir jis mielai apsigyventų, pavyzdžiui, Rumunijoje, nes žavisi nuosmukio ir apleistumo vaizdais, tais atvejais, kai gamta šį tą atsiima iš žmogaus sukultūrintų valdų.

Lietuvos pasirodymas. Faberis, kalbinamas islandų rašytojos, kaip ir buvo suplanuota, auditorijai kalbėjo 45 minutes. Tiek truko ir trijų lietuvių poetų pasirodymas. Kornelijus Platelis, Antanas A. Jonynas ir Gintaras Grajauskas yra visiškai skirtingų poetinių pasaulėjautų reiškėjai, tad visi kartu gana plačiai atspindėjo lietuvių poezijos spektrą (jeigu apie tokį iš viso galima kalbėti). Bet tam tikra prasme, matyt, nepakankamai, nes netgi dvi politiškai korektiškos klausytojos pareiškė nustebimą ir nepasitenkinimą, kad nedalyvauja nė viena moteris poetė. Renginiui puikiai vadovavo vertėjas, lietuviškai sklandžiai kalbantis Jonas Öhmanas. Jis yra aktyvus mūsų kultūros skleidėjas Švedijoje: tarp jau įgyvendintų jo sumanymų – Juozo Lukšos-Daumanto knygos "Partizanai" vertimas, pasirodysiantis vasario mėnesį.

Ta pati trijulė savo poeziją skaitė ne tik mugėje, bet ir Göteborgo universitete bei džiazo kavinėje. Šiuodu renginiai pritraukė daugiau skaitytojų – galbūt dėl to, kad abu vyko su džiazo (ne tik lietuviško) pritarimu. Spaudos konferencijoje dalyvavo dar ir Jurga Ivanauskaitė bei kultūros atašė Švedijoje Liana Ruokytė, tad nusiskundimų dėl moterų stygiaus čia jau nebuvo.

Šių metų Lietuvos dalyvavimas Göteborgo knygų mugėje buvo tik kukli repeticija svarbaus pasirodymo išvakarėse. Kitais metais Lietuva – garbės viešnia.

Laimantas Jonušys

„Šiaurės Atėnai“