Geteborge - sėkmė

Rugsėjo 29–spalio 2 d. Geteborge vyko kasmetinė didžiausia Šiaurės Europos šalyse, savo istoriją tęsianti nuo 1985 metų, knygų mugė. Joje pagrindinis dėmesys šiemet buvo skirtas Lietuvai. Tad visą renginį, o iš karto po to – ir Lietuvos stendą atidarė Lietuvos ir Švedijos kultūros ministrai Vladimiras Prudnikovas ir Leifas Pagrotsky’s bei mugės direktorė Anna Falck, grojo Sauliaus Lipčiaus (violončelė) ir Sauliaus S. Lipčiaus (gitara) duetas. Mūsų ministras pasakė kalbą bei padainavo operos ariją ir liaudies dainą, kurios publikai, atrodė, patiko labiau. Iš viso šiemetinėje mugėje maždaug 30 šalių leidėjai eksponavo daugiau kaip 700 stendų, įvyko per 460 seminarų, kuriuose diskutavo apie 770 dalyvių, mugę aplankė daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių.

Per keturias dienas mugėje ir už jos ribų įvyko 18 meninių renginių ir 28 seminarai, kuriuose diskutuota apie Lietuvos istoriją, politiką, ekonomiką, investavimo aplinką, kultūrą, kalbą, literatūrą. Pristatytos švediškai išleistos lietuviškų apsakymų ir poezijos antologijos (vertė Liana Ruokytė ir Juris Kronbergas), Ivanauskaitės, Herkaus Kunčiaus, Jurgio Kunčino, Sigito Parulskio knygos, Daumanto „Partizanai“, specialus, Lietuvai skirtas „PostScriptum“ žurnalo numeris. Autoriai bendravo lietuvių (daugiausia talkinant pagrindiniam mūsų prozos vertėjui Jonui Öhmanui ir Lianai Ruokytei), švedų, anglų kalbomis. Poeziją švediškai skaitė poetas Håkanas Bravingeris ir antologijos vertėjas Juris Kronbergas, buvo mobilizuoti visi seni Lietuvos draugai – Gunilla Forsén, Mikaelis, Nydahlis, Lena Pasternak. Tai buvo didžiausias Lietuvos literatūros prisistatymas užsienyje šiais metais. Visuose renginiuose dalyvavo nemažai klausytojų, tad kalbama į tuštumą nebuvo.

Mugės lankytojai 200 kvadratinių metrų ploto stende išvydo maždaug 300 naujausių lietuviškų knygų kolekciją, suskirstytą į aštuonias temas, nacionaliniame stende savo leidinius eksponavo 18 leidyklų. Lietuvai atstovavo septyniolika rašytojų (jų pavardes jau esame skelbę), apie 20 seminarų dalyvių, garsių Lietuvos visuomenės veikėjų ir intelektualų. Iš viso mugėje iš Lietuvos apsilankė apie 180 svečių. Kitose mugės erdvėse veikė įvairios parodos: poetų autoportretų, fotografijų, liudijančių Lietuvos pastarųjų 15 metų kelią, knygos meno, knygų iliustracijų, eksperimentinių knygų, Jurgos Ivanauskaitės tapybos Tibeto „Mirusiųjų knygos“ tema.

Geteborgo mugė – labiau kultūrinis, skaitančiajai publikai, o ne knygų leidybos verslui skirtas renginys, todėl Lietuvos dalyvavimas viešnios teisėmis – gera proga šaliai pristatyti savo literatūrą, knygų leidybą, supažindinti su savo kultūra. Prisistatymą Geteborgo knygų mugėje organizavusi Kultūros ministerija, viešosios įstaigos „Lietuviškos knygos“ ir Lietuvos institutas, Lietuvos leidėjų asociacija bei mūsų ambasada Švedijos Karalystėje savo darbą padarė. Atskirai reikėtų paminėti mūsų kultūros atašė Švedijoje Lianą Ruokytę. Jeigu kas nors sugebėtų apskaičiuoti, kiek jos indėlis nulėmė viso projekto sėkmę, procentas tikrai nebūtų menkas. Sauliaus Valiaus suprojektuotas ir UAB „Ekspobalta“ pagamintas Lietuvos stendas išsiskyrė funkcionalumu bei rafinuotu kuklumu. Švedų spauda, radijas ir televizija negailėjo komplimentų ir dėmesio Lietuvai. Todėl galima pasakyti, kad ir šį kartą progos pasirodyti nepraleidome.

Lietuvių pasirodymai Geteborge neapsiribojo tik mugės salėmis. Kultūros renginiai vyko ir kitose scenose, viešose erdvėse, Geteborgo universitete, net kituose miestuose. Rugsėjo 29–30 d. vyko lietuviško džiazo ir poezijos vakarai džiazo klube „Nefertiti“ (grojo Leonidas Šinkarenko, Vytautas Labutis, Arvydas Joffė, Valerijus Ramoška, švedas Jacobas Karlzonas (fortepijonas), dainavo Andrė Pabarčiūtė). Spalio 2 dieną „Goteborg Art Sound“ festivalyje koncertavo „Gaidos“ ansamblis (dirigentas Remigijus Merkelys).