Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Dykinėjimo dorybė

2005-09-15
Apie pirmą prapuolė vanduo. Be ketvirčio dvi, kai nuėjau į virtuvę virti pietų, vandens dar nebuvo. Teko eiti pirkti.

Lipdama laiptais į trečią aukštą su dviem plastikiniais 4 litrų talpos buteliais po vieną kiekvienoje rankoje, priėmiau kardinalų sprendimą. Apsisprendžiau visą likusį gyvenimą nebedirbti ir netgi neberašyti daktarinės, o visa siela ir kūnu atsiduoti dykinėjimo dorybei.

Gal manote, kad šis apsisprendimas buvo žaismingai lengvas? Žinoma, kad ne. Tik iš pažiūros gyventi atrodo daug lengviau, negu dirbti. Šiaip jau tai buvo pats dramatiškiausias apsisprendimas, kokį galėjau įsivaizduoti. Juk buvo atėję laikai, kai darbas buvo tapęs daug svarbesniu dalyku už gyvenimą. Kadangi viskas – absoliučiai viskas – tapo perkama. Juk, kaip patys suprantate, šie du vandens buteliai, šis butas trečiame aukšte, mobilus telefonas mano puskailinių kišenėje, kompiuteris su internetu, spausdintuvas, rašalas spausdintuvui, elektra, šildymas, šaldymas, dujos, benzinas mano automobiliui, automobilis… ir taip toliau, ir taip toliau… Ir, žinoma, už viską moka mano vyras. Jis plūkiasi keliuose darbuose ir išties laiko savo pareiga ir garbės reikalu nusipirkti bent jau kiek nors gyvenimo. Tačiau aš – aš neturiu jokio darbo, todėl neturiu pinigų, taigi negaliu nusipirkti sau nė gabalėlio laisvo laiko. Žinoma, tai mane varo iš proto. Laisvė man nepasiekiama. Turiu arba susitaikyti su likimu ir vergauti, arba drąsiai pasipriešinti, sukilti ir laimėti vergų sukilimą. Bet aš jau nebeturėjau jėgų. Todėl pasirinkau nuoseklų monarchijos atkūrimą ir paskelbiau save karaliene.

Taigi, kaip jau sakiau, pagaliau pasidaviau pagundai atkurti karalystę. Nusprendžiau kovoti už laisvę ir laimėti. O tai reiškia, kad ir toliau už viską turės mokėti mano vyras, įskaitant ir mano dykinėjimo dorybę, kuriai apsisprendžiau pasišvęsti. Ir taip bus tol, man pavyks reformuoti savo gyvenimą. 

Tiesiog nemačiau jokios kitos išeities. Neliko nė menkiausios vilties, kad kada nors turėsiu laiko apmąstymams, skaitymui, rašymui, meditacijoms, svajonėms, sapnams, nes neturiu pinigų, už kuriuos galėčiau nusipirkti laisvo laiko. Žinoma, jei turėčiau darbą, turėčiau truputį pinigų, tuomet, ko gero, užuot, nusipirkusi laisvo laiko, nusipirkčiau maisto, o grąžos gaučiau nuovargį.

Be to, neturiu net menkiausios iliuzijos, kad kada nors, be mano įsikišimo, kas nors pasikeis. Aš buvau tokia neturtinga, kad laisvas laikas, didžiausia mano svajonė, prabanga ir sykiu didžiausias deficitas, praktiškai buvo man neįkandamas.

Labai apmaudu, kad net nepajutau, kaip visas gyvenimas staiga pasidarė perkamas. Paplūdimiai, miškas, žemė, maistas, daržovės, uogos, grybai, riešutai, Kalėdų eglutė, kosmetika, mokslas, išsilavinimas, pensija, gydymas, vaistai, sveikata, rūbai, cigaretės, vynas, grynas oras, kelionės, vaikai, gyvūnai, užuolaidos, vystyklai, baldai, televizija, vitaminai, vienatvė, laisvas laikas… Taip… Svarbiausia, laisvas laikas… Pasaulis, kuris nuo tam tikro taško priklauso vien tik vyrams, jau ir patiems vyrams nebeteikia malonumo. Mat jame jau seniai nebėra jokios kontrkultūros, jokio nepraktiškumo, jokio žaismingo kvailiojimo ir išradingumo, jokios improvizacijos, jokio persikūnijimo. Viskas labai rimta. Viskas - tik darbas.

Prisipažinsiu, tai man jau labai seniai nepatiko. Labai seniai norėjau nutraukti šį tęstinumą. Bet vis nedrįsau. Tik šiandien, pati nežinau kodėl, lipdama laiptais su pirktu vandeniu, nebeištvėriau - iškilmingai prisiekiau – kas bus, tebūnie, - bet aš nebetęsiu šio tęstinumo. Man nusibodo gyvenimas, kurį visą, iki menkiausių smulkmenų, tenka pirkti. Sunku net įsivaizduoti kokią nors gyvenimo sritį, kurioje nereikėtų pirkti paties gyvenimo. Tam, žinoma, reikia uždirbti pinigų, kaip sakydavo mano tėvas, kuriam darbas irgi buvo tiesiog šventas. Reikia dirbti, sakydavo mano tėvas, ir turėsi. Ir vyrai dirba. Nes vyrai valdo pasaulį, o moterys ir vaikai tame pasaulyje irgi yra perkami.  O seniai? O senos moterys?

Padėtis pasidarė išties nepakeliama. Mirtinai reikėjo šį neteisingą tęstinumą kuo skubiau nutraukti. Visiškai ir visiems laikams. Ir aš nusprendžiau tai padaryti viena. Jūs, tikriausiai, dabar pagalvojote, kad esu tikra beprotė, bet, kaip sakiau, neturėjau kitos išeities. Todėl ,- apie reikalą.

Esu tvirtai įsitikinusi, kad neteisingas atskaitos taškas yra 523 metai, kai prūsai su jų karaliumi Videvučiu  susirinko Honedoje. Šiame susirinkime Brutenis, Videvučio brolis dvynys ir vyriausias krivis arba krivis krivaitis, paskelbė dievų įsakymą apie tai, kaip prūsai privalo elgtis. Štai šis įstatymas ir yra mums, aisčių palikuonims, tas visiškai netinkamas tęstinumui atskaitos taškas, bet mes jį tęsiame ir tęsiame kaip prakeikti. Visko nevardysiu. Tik keletą punktų iš visų tų 17. Įdomumo dėlei.

3. Mes turime reikšti pagarbą ir būti paklusnūs mūsų šventiesiems dievams ir mūsų kriviui krivaičiui, nes po šio gyvenimo jie mums duos gražių moterų, daug vaikų, saldžių gėrimų, gerų valgių, vasarą baltus drabužius, žiemą šiltus apsiaustus, ir mes galėsime miegoti didelėse minkštose lovose ir, turėdami gerą sveikatą, juoksimės šokinėdami. Iš blogųjų, kurių jie negerbs, jie atims tai, ką šie turėjo, ir ten juos kankins įvairiomis kančiomis.

5. Vyrai gali turėti tris žmonas, tik pirmoji ir vyriausioji turi būti iš tos pačios giminės ir kilmės, kuri buvo kartu su mumis ir kartu atėjo į šį kraštą. Kitos gali būti iš čia rastų.

6. Jei žmogus yra apsunkintas sergančiomis moterimis, vaikais, broliais, seserimis, giminėmis ar jei jis pats serga, tai yra jo valioje, ir mes leidžiame juos sudeginti ar jiems susideginti, nes mūsų dievų tarnautojai turi ne dejuoti o juoktis.

7. Jeigu kas nors norėtų susideginti pats mūsų šventiesiems dievams arba sudeginti savo vaikus, tai mes leidžiame, sakydami, kai jie per ugnį pasidarys šventi, kad galėtų su mūsų dievais juokauti.

8. Jeigu vyras ar žmona sulaužytų moterystės priesaką, tokius reikia sudeginti toli nuo mūsų šventųjų dievų ir jų pelenus išbarstyti vieškelyje; jų vaikai negalės tapti vaidelotais.

9. Jeigu moterys atsisakytų savo vyrui duoti savo kūną santuokos santykiui, nuo jo priklauso, ir jis gali jas sudeginti. Jų seserys turi būti laikomos paniekintais asmenimis, nes jos neišmokė jų paklusnumo vyrams ir dievams.

10. Jeigu vyras norėtų santykiauti lytiškai su mergaite ar ištekėjusia moterimi, nuo įžeistosios pusės priklauso, ar reikia jį sudeginti, nes nusikalto tuo, kas kitam brangiausia.

11. Jei kas mergelei pirmas pasipiršo, jis, o ne kas kitas turi ją paimti už žmoną. Jeigu tačiau jis turi tris žmonas, reikia jį atiduoti sudraskyti šunims, nes jis pažeidė mūsų dievų luomą, nes iki tol ji buvo laisva tekėti ar būti netekėjusi.

16. Jeigu vyrui mirtų žmona, jam turi pasipiršti kokia jaunuolė, nes netinka, kad jis dieną naktį liūdėtų.

17. Jeigu mirtų vyras ir liktų jauna žmona, nepradėjusi ir be vaikų, ji gali pasipiršti visiems nevedusiems vyrams, kad susilauktų kūdikio. Po to ji bus vaidilutė ir iki gyvenimo pabaigos gyvens skaisčiai. Tada ji bus bendruomenės aprūpinta”.

Gerai paieškojusi, aptikau praeities platybėse kitą atskaitos tašką. Karalienę Boną. Gal šiek tiek ir juokinga, bet lipdama į trečią aukštą su dviem pirktais vandens buteliais abiejose rankose (4 litrai kiekvienas) slapta apsisprendžiau tęsti būtent jos karalystės tęstinumą. Šį savo apsisprendimą parėmiau tarptautine teise. Nes aš galiu tai padaryti. Mat valstybės suverenitetą gali įkūnyti vienas vienintelis asmuo, net jei ji(s) ir neturi teritorinės valdžios.

O toliau jau viskas labai paprasta. Suvereniteto specialistas Hobsas teigia, jog tarptautinė teisė amžinai gerbia tam tikrus valdovo teisių aspektus. Jis rašo: „Suverenitetas – tai įgyvendintos keturios svarbiausios teisės: JUS IMPERII (aukščiausioji įstatymų teisė), t.y. teisė vadovauti; JUS MAJESTATIS (didybės įstatymų teisė), t.y. teisė būti garbinamam, pripažįstamam ir gerbiamam; JUS HONORUM (šlovės įstatymų teisė), t.y. teisė apdovanoti už nuopelnus ir dorybes.

Kai valdovas netenka teritorijos, kurioje jis taikė JUS IMPERII ir JUS GLADII (žudymų įstatyminė teisė), jis nepraranda suverenių teisių. Minėtųjų teisių veikimas būna sulaikytas ir telieka pretenzijos, iš kurių išplaukia pretendento titulas, bet tas teises valdovas išlaiko IN PECTORE (dvasioje) ir IN POTENTIA (politinėje įtakoje). Tačiau, kaip pripažįsta ir pritaria visų tautų autoritetingi teisininkai, valdovas visada visa galia išlaiko JUS MAJESTATIS ir JUS HONORUM, nes jis visada laikomas FANS HONORUM (šventoje pagarboje), t.y. jis pagal tarptautinę teisę naudojasi teise būti gerbiamas, pripažįstamas ir saugomas, turi teisę suteikti diduomenės titulus bei apdovanojimus kilniesiems savo karalystės gyventojams, neįžeisdamas teisių tos valstybės, kurioje jis svečiuojasi arba kurios piliečiu jis gali tapti”.

Atsižvelgdama į visas komplikacijas ir kitus aspektus, susijusius su mano karalystės žmonių laisve, iniciatyvos atgaivinti minėtąją jų laisvą ir nepriklausomą padėtį turi imtis valdovė. Tai yra aš arba Mūsų Didenybė. Jos pareiga išlaikyti senąsias aisčių tradicijas, buvusias prieš visas religines reformas. Tai yra prieš įsigalint patriarchatui.


Mari Poisson
 

Rašytojai

 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-31 08:46
Mari Poisson
Ko gero...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-31 08:31
Enri
Jeigu moteris dar nenupirkta, tai ją reikia sudeginti?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-19 10:52
dilvass
Gaila, net dykinėjimą reikia nusipirkt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-17 10:20
Mari Poisson
Teisė jokiu būdu nėra sausa šaka. Be to, kiek žinau, mes gyvename juk demokratinėje valstybėje. Argi ne?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-17 10:14
Juozas Vaičiulevičius
Norėjau pasakyt - "kurios mūsuose' ir už klaidą "deja" atsiprašau...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-17 10:13
Juozas Vaičiulevičius
Gal ir stipru, bet teisė - sausa šaka, atspindinti valdovo ar valdovų valią, kuri mūsuose, deje, jos trūksta. Telieka masinis žudymo troškimas, nes kitiems dalykams nebelieka išminties.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-16 13:34
Švelnus Jungas
Dievinu Tave, sese*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-15 23:17
Mari Poisson
O turėtum būti MAJASTATIS...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-15 20:33
Majestas1
a6 MAJESTAS.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-15 19:13
Kirvoboica
:)
žinia - ko tik nesugalvosi, tinginio vardan :))
ir kogero sudėtingiau išsisukt nuo to, kad spjaut į kokybišką gyvenimą ir pasirinkt biedną bet laisvalaikio kupiną kasdienybę - vargu bau begalima. šiaip įdomu buvo. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą