1. Debiutantas
Į laikraščio redakciją atnešęs dviejų puslapių straipsnį apie Homerą, vėliau atkakliai domisi savo kūrinio likimu. Redaktorius, neskaitęs šio straipsnio, galų gale ištaria: „Puiki medžiaga, balandėli! Sutrumpinkit iki dvidešimties eilučių. Taip, beje... Reikėtų ir priežasties. Ar neartėja koks nors eilinis jūsų Homero jubiliejus?“
2. Senolis
Seniai nieko neberašo, išskyrus prašymus Rašytojų fondui. Nieko nebeskaito, išskyrus savo senus straipsnius. Metams bėgant jie vis labiau jam patinka...
3. Triukšmadarys
Savąją tiesą rėžia taip, kad įžeistų kuo daugiau žmonių. Kai įžeistųjų skaičius pasiekia kritinę ribą, jis jau gali nieko nebebijoti. Niekas nebenori prisipažinti turįs bandos jausmą.
4. Tylusis
Tylutėliai aptarnauja rašytojus, kuriuos jam rekomenduoja įvairios redakcijos. Kartu šiems rašytojams duoda aiškiai suprasti: daugiau ir nesitikėkite.
5. Nesutaikomasis
Iki tam tikro laiko tiki, kad jeigu blogus rašytojus vadins blogais, tai jų sumažės. Nesigaili jų nei dėl amžiaus, nei dėl vardų, nei dėl nuopelnų. Jo įsitikinimus iš dalies patvirtina vis didėjantis blogųjų rašytojų infarktų skaičius. Po kurio laiko jis liūdnai tai supranta.
6. Niurzglys
Skaito viską. Rašo neaiškiai ir nesuprantamai. Jo santykiai su literatūrine bendruomene visuomet perdėm sudėtingi. Protestuodamas kartą per metus išeina iš kokios nors komisijos narių. Paskui pradeda daug geriau rašyti.
7. Abejingasis
Nieko neskaito lyg ir iš principo. O iš tikrųjų tam neturi laiko. Kiekvieną dieną pastebimas įvairiuose pristatymuose, visada girtas. Rašo apie viską, ką jam nurodo. Prisigėręs painioja užsakomuosius straipsnius su savais. Pastaruosius dėl visa ko pateikia kaip paslėptą reklamą.
8. Karys
Gyvena pagal principą: mušk savus, kad ir svetimi bijotų. Draugystės labui kartais nieko neberašo apie savo draugus. Galų gale „saviškiai“ tampa „svetimi“, o „svetimieji“ lieka tokie, kokie buvo.
9. Nesuprastasis
Begalinis estetas! Parašo straipsnį, kuriame niekas nesupranta nė žodžio, ir nemirksėdamas spokso tiesiai į akis. Kaip sakoma, užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios... Sunkiai atsidūsta ir pradeda rašyti suprantamiau.
10. Šventuolis
Kiekvieną kūrinį vertina Tiesos, paprastai krikščioniškos, požiūriu. Iškrapštęs krislus ir šapelius iš artimo akių, sukrauna juos į lauželį ir surengia savo mažą autodafė.
11. Biznierius
Prieš visus pučiasi, kad neima mažiau kaip litą už eilutę, kad pasirašo tik tūkstantines sutartis. Jo skaityti neįmanoma – „užsilituoja“ akys.
12. Salonų liūtas
Jo specializacija – aukštuomenės kronikos. Apie pokylius visuomet rašo su neslepiama panieka. Panašus į žmogų, kuris visą naktį su draugais geria, o rytojaus rytą rašo skundą policijai, kad draugai jį nugirdė.
„Literaturnaja gazeta“, 2002. XII. 25
Vertė Darius Pocevičius
