Štai klausimas beveik iš V. Gasiliūno šeštadieninės radijo viktorinos: apie kurio jauno lietuvių poeto eilėraščius šitaip rašė O. Milašius - "juose yra jaunystė, siekianti intensyviai gyventi"? Žinantys iškart kelia ranką, o nežinantiems labai vertėjo ateiti lapkričio 14 d. į Rašytojų klubą, į poeto Juozo Tysliavos 100-ųjų gimimo metinių minėjimą.
Iš portreto į susirinkusius žvelgė gyvos akys, tikriausiai jos paskatino literatūrologą G.Viliūną azartiškai perversti J.Tysliavos likimo ir kūrybos puslapius. Poetas K.Bradūnas, dar vaikystėje žavėjęsis vyresniuoju kaimynu, iki šiol nepamiršta nei stebinusių etimologijos pamokų, bei nuotaikingo savo virtimo "į prūsą" (jau Amerikoje, kartą kavinėje gesinant pavojingai karštą diskusiją dėl Prūsijos likimo, K.Bradūnui teko sutikti, kad jis yra antrasis paskutinysis prūsas, o pirmasis paskutinysis prūsas - žinoma, įsikarščiavęs J. Tysliava!).
Prūsija iš tiesų buvo labai svarbi J. Tysliavai - dar 1929 m. poetas rašė: "Mano tauta seniai išmirusi, o kalba, kuria aš norėčiau rašyti, - užmiršta". Tai nėra vien jauno žmogaus deklaracija. 1954 m. pasirodo istorinė poema "Tawa nouson" ("Tėve mūsų"), skirta tragiškam prūsų tautos atminimui. Jai nepaprastai įtaigias, ekspresyvias iliustracijas sukūrė žymus grafikas T.Valius. "Reikėjo laukti beveik keturis dešimtmečius, bet šiandien jau galime vartyti "Baltų lankų" leidyklos išleistą šią įspūdingą knygą", - kalbėjo dailininkas V.Valius, T.Valiaus sūnėnas, knygos išleidimo iniciatorius ir globėjas. Pasak dailėtyrininkės I.Korsakaitės, T.Valiaus sukurtas knygos maketas - iliustracijos, šriftas, J.Tysliavos portretas - lygiuojasi į vienetinius bibliografinius leidinius, vadinamąsias dailininko knygas. Pasiekta stulbinanti teksto ir iliustracijų dermė.
J.Šalkausko raiškiai perskaityti J.Tysliavos eilėraščiai patvirtino jį buvus vaizdingos, ekspresyvios kalbos poetą, kuriuo pelnytai didžiuojasi Vilkaviškio kraštas. Tai paliudijo šiltas Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės A.Velioniškienės žodis, sumanymai įamžinti J.Tysliavos atminimą ir jau nuveikti darbai. Tai, kas iš tikrųjų gyva, auga ir augina toliau - tąvakar Rašytojų klubo salėje susitiko dvi mūzos, gražiam pabuvimui kolegas subūrė poetas ir dailininkas, jų knyga.
