Rašyk
Eilės (77176)
Fantastika (2259)
Esė (1534)
Proza (10801)
Vaikams (2629)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Laiškas iš Paryžiaus

2003-02-07
Juozo Tysliavos, kurio šimtmetį minėjome praeitų metų pabaigoje, archyvas, esantis Maironio lietuvių literatūros muziejuje, ne itin gausus, tačiau ne eksponatų kiekis verčia prisiminti vieną ar kitą ryškiaspalvę asmenybę, o poetas toks buvo: ambicingas, pasirengęs užkariauti jei ne visą pasaulį, tai bent Europą ar Paryžių! Atsiverskime jo "Coupe de vents" ("Vėjų taurė"), 1926 m. išleistą Prancūzijos sostinėje. Knygai pratarmę rašo ne bet kas, o pats Oskaras Milašius, priešlapyje portretą nupiešia žymus Paryžiaus mokyklos tapytojas bei grafikas japonas Foudžita Cugouharu, eiles į prancūzų kalbą išverčia Halina Izdebska. Pirmasis Oskaro Milašiaus sakinys: "M. Juozas Tysliava est un trés jeune poete lithuanien" ("Ponas Juozas Tysliava yra labai jaunas lietuvių poetas"). Pratarmėje Oskaras Milašius poeto jaunumą pabrėžia keletą kartų, pažymi, jog rinkinyje dominuoja jaunystė ir "une aspiration vers la vie intense" ("stipriai gyvenimo įkvėptos eilės"). Taip pat Oskaras Milašius akcentuoja, jog Juozas Tysliava rašo lietuviškai, o tai - "c`est - ą - dire presque en sanscrit" ("o tai beveik tas pats kaip sanskritas"). Oskaras Milašius šitai sako didžiuodamasis; tai nesunku suprasti iš pratarmės tono. Jaunas poetas modernią poeziją rašo lietuviškai! Šiandien Oskaras Milašius tikriausiai labai nustebtų, išgirdęs kai kurių "poetų" skundus, jog savo mintims išreikšti jiems lietuvių kalboje pristingą… žodžių. Gal ne žodžių, - tarkim, atsakytų Oskaras Milašius, o… talento. O įgimto talento Juozas Tysliava tikrai turėjo, tik gaila, kad, anot Prano Naujokaičio, vėliau "užsikasė žurnalistikoje ir kasdieniniuose rūpesčiuose". 1932 m. staiga emigravęs į Ameriką, daug jėgų atidavė laikraščio "Vienybė" redagavimui, kultūrinei veiklai, Rašytojų draugijai. Gimtojoje žemėje išleidęs penkis poezijos rinkinius (knygos nuo 1922 m. išėjo pamečiui), šokiruojantis keturvėjininkas užjūryje nutilo. Kiek nustebino tik prūsišku aštuonių eilėraščių ciklu "Tawa Nouson". Šią poemą su dailininko Telesforo Valiaus iliustracijomis labai gražiai pernai išleido leidykla "Baltos lankos". Įvadą parašė Ingrida Korsakaitė.

Tačiau grįžkime į Paryžių, tą vietą, kur jaunąjį poetą tarytum magnetas traukė naujovės, avangardistų sambūriai. Juozas Tysliava Paryžiuje net sugebėjo išleisti avangardistus jungiantį žurnalą "Muba" ("Mūsų baro apžvalga"). Straipsniai jame buvo išspausdinti įvairiomis kalbomis, bet daugiausia lietuviškai ir prancūziškai. Kad plataus užmojo rezultatas - tik vienas žurnalas, rodo Juozą Tysliavą buvus impulsyvų, nenuspėjamą, kupiną įvairiausių, sunkiai įgyvendinamų sumanymų. Kur gyveno Juozas Tysliava Paryžiuje 1929 metais, sužinome pažvelgę į jo rašytą atvirlaiškį leidėjui Pranciškui Stikliui. Nurodytas adresas: 21, rue Valette, Paris". Atvirlaiškyje rašoma: "Pakeliui į Londoną siunčiu Tau širdingus linkėjimus iš šito pasakingo miesto virš jūrės. Jį iš visų pusių apsupęs Lamanšas. Jeigu turite ką nors naujo išleidęs, siųsk". Pasirašo: "Tavo Tysliava". Kiek ilgesnį laišką parašo tuometiniam "Eltos" direktoriui, spaudos atstovui Justui Paleckiui (1927 m. balandžio 20 d.). Kreipiasi "Pone". Pradžioje praneša, jog į Pabaltijo valstybes atvyksta "žinomas artistas, poetas ir dailininkas Raymond Dunkan, kuris jau seniai yra žinomas visoje Vakarų Europoje kaip savotiškas šokių bei vaidinimo mokyklos įkūrėjas, mokyklos, kurioj yra auklėjusi ir žinoma šokėja Izadora Dunkan (jo sesuo). Juozas Tysliava rūpinasi, kad tokį garbingą svečią tinkamai sutiktų žurnalistai, praneša, kada į Kauną atvyks traukinys. Siunčia jo veikalų programas ir fotografijų, "iš kurių jūs galėsit pažinti atvykusį svečią". Rašo, kad jis "nešioja graikišką baltos spalvos apsiaustą". Kitą laiško dalį Juozas Tysliava skiria savo prancūziškajai knygai "Coupe de vents". Rašo, kad knygą visur sutinka "kaipo šviežieną, atneštą iš tolimojo krašto". Išvardija prancūziškus leidinius, kurie rašė apie jo poezijos rinkinį, tai: "Les Nouvelles Littéraires", "Le Goutidien", "L`arcen-ciel" (spausdintas platus kritinis straipsnis), "La Revue Nouvelle" (platus žurnalo redaktoriaus straipsnis su išsamiu poezijos įvertinimu), "La Renaissance D`occident", "La Revue Européenne" ir "eilė kitų žymių literatūros, meno ir kritikos žurnalų".

Archyve yra ir du mįslingi Juozo Tysliavos laiškučiai, rašyti 1922 m. poetei ir rašytojai Bronei Buivydaitei. Viename jų rašo: "Gyvenau vienumoje. Išdainavau niūriosios vienumos dainas, daugiau nebenoriu ir neturiu aš jų dainuoti. Tad tebūnie laimingas mano antrasai širdimi ugningas troškimas!" Archyve yra ir Bronei Buivydaitei poeto dedikuota nuotrauka (su užrašu "Atmink"), knyga "Žaltvykslės" (1922). Kad Juozas Tysliava nebuvo abejingas talentingoms ir garsioms moterims, liudija ir jo knygos ("Auksu lyta", "Nemuno rankose"), dedikuotos prieškario laikų teatro žvaigždei aktorei Onai Rymaitei. Gal tai ji (o gal kita?) įkvėpė parašyti ne vieną eilutę, kad ir šią: "Jeigu nori, kad mylėčiau, / Kad svaiginčiau ir minėčiau / Tik tave, - / Įsipink į savo plaukus / Mano sielą ir, nelaukus, / Pas mane".


Nijolė Raižytė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą