Bitėnuose, pas Martyną Jankų

Rugpjūčio 6 d. žurnalistai, kultūros, meno ir visuomenės veikėjai suvažiavo į legendomis apipintą Rambyno kalną pasisvečiuoti pas Mažosios Lietuvos patriarchą Martyną Jankų. Spaustuvininko ir visuomenės veikėjo dvasia tebetraukia žmones ten, kur šimtmečiais buvo puoselėjama lietuvybė, iš kur lietuviškas žodis maitino carinės Rusijos prispaustus Didžiosios Lietuvos gyventojus ir ugdė tautinę savimonę.

Tradicija sueiti pas M. Jankų į Bitėnuose atstatytą jo spaustuvę atgaivinta 2003 m., minint patriarcho gimimo 145-ąsias metines.

Nuo 2003 m. čia susirenkama prisiminti ne tik M. Jankų, bet ir jo bendražygius – „Aušros“ ir „Varpo“ leidėjus, pabūti kartu, kaip anuomet susirinkdavo Jankų šeimos namuose tie, kuriems rūpėjo skleisti lietuviškumą ir savame, vokiečių valdomame krašte, ir carinės Rusijos prispaustoje Didžiojoje Lietuvoje.

M. Jankaus namų kiemas būdavo pilnas ir tarpukaryje. Apie tai liudija įrašai Amžinojoje Rambyno kalno knygoje. Šiais laikais susirenkantieji lanko į gimtųjų Bitėnų kapinaites amžinojo poilsio iš Vokietijos sugrįžusių patriarcho palaikų kapavietę, šalia jos supiltą 1991 m. irgi iš vokiečių žemės sugrįžusio rašytojo ir filosofo Vydūno kauburėlį.

Rugpjūčio 6 d. susitikta su M. Jankaus anūke Ieva Jankute, prieš trejus metus grįžusia gyventi į Lietuvą. M. Jankaus muziejui I. Jankutė tądien padovanojo tetos vilkėtus tautinius rūbus. Džiaugdamasi taip gražiai puoselėjamu senelio atminimu, I. Jankutė išsakė ir nusivylimą, kad dabar šalia 1990 m. pradėtos atstatyti spaustuvės, kurioje 1999 m. įrengtas M. Jankaus muziejus, esanti išlikusi sodybos dalis, priklausiusi bankrutavusiam verslininkui, parduodama už pusę milijono litų, tačiau niekas neturi tokių pinigų jai išpirkti ir perduoti muziejui...

Beje, M. Jankaus muziejus Bitėnų pradinėje mokykloje pradėjo veikti 1981 m. Jo įkūrimo iniciatoriai – Vilniaus universiteto dėstytojas Domas Kaunas, dailininkė Eva Labutytė ir žurnalistas Bernardas Aleknavičius, kaip pretekstu pasinaudoję faktu, kad čia pirmąkart lietuviškai buvo atspausdintas „Komunistų partijos manifestas“. Muziejaus ekspoziciją tuomet globojo mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. M. Jankaus asmeninių daiktų išsaugojo Kanadoje gyvenusi dukra Elzė, Bitėnams juos padovanojusi kartu su kai kuriais tėvo dokumentais. M. Jankus emigracijoje Vokietijoje mirė 1946 m. Tais pačiais metais sudegė Bitėnuose buvusios M. Jankaus spaustuvės pastatas. Spaustuvė, kaip muziejus, buvo atstatyta po kelių dešimtmečių. Ekspozicija, įkurta Bitėnų pradinėje mokykloje, 1999 m. buvo perkelta į atstatytą M. Jankaus spaustuvę. 2000 m. muziejus perėjo Pagėgių savivaldybės žinion.

...Šiųmetės sueigos dalyviai klausėsi mokslininkų pranešimų apie M. Jankaus veiklą, dalyvavo atidengiant stelą, žyminčią M. Jankaus gimtinės vietą, Mažosios Lietuvos paveikslų sode apžiūrėjo tradicinio tapytojų plenero darbus.

Vakare sueigos dalyviai su vietos ir aplinkinių kaimų gyventojais klausėsi Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro, diriguojamo Stasio Domarko, koncerto. Jame dalyvavo Klaipėdos muzikinio teatro artistai, maestro Eduardas Kaniava su savo mokiniu Deividu Norvilu.

Pagėgių savivaldybės, kuri sueigoms kasmet skiria pusę šimto tūkstančių litų, meras Kęstas Komskis sakė, jog džiaugiasi matydamas, kad pastangos atgaivinti senąsias tradicijas nenuėjo perniek – Rambyno dvasia gyva. Ją sueigos dalyviai, tarp kurių buvo ir Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, globojęs renginį, po kibirkštėlę išsivežiojo po visą Didžiąją Lietuvą...