Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Artėjant B. Sruogos 110-osioms gimimo metinėms

2005-09-17
Su Kaunu siejamas ilgokas rašytojo Balio Sruogos gyvenimo laikotarpis. Galima teigti, kad tai yra brandžiausias jo kūrybos tarpsnis. Per 15 darbo metų jis paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų. Žaliakalnyje, Ramiojoje g. 9 (dabar B. Sruogos g. 21), 1938 m. Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė pasistatė namą. Jame su dukra Dalia gyveno iki 1940-ųjų. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, rašytojas čia praleido paskutinę gyvenimo vasarą vienas (žmona ir duktė 1944 m. rudenį, norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus). 1966 m. spalio 1 d. Vyriausybės sprendimu čia įkurtas rašytojo Balio Sruogos ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės muziejus. B. Sruogos duktė Dalia Sruogaitė-Bylaitienė (Bylienė) pirmą kartą tėvų memorialinį muziejų aplankė 1967 metais.

Muziejaus vedėja Angelė Galnaitytė ir muziejininkė Birutė Glaznerienė pasakojo, kad čia organizuojamos parodos, konkursai, rengiamos tradicinės poezijos pavasario šventės, minimos rašytojo gimimo ir mirties metinės. Kiekvienais metais vasario 9-ąją minimos B. Sruogos gimimo ir V. Daugirdaitės-Sruogienės mirties metinės (šiemet 8 metai, kai ji mirė).

Tradicija tapo B. Sruogos gatvės gyventojų organizuojamos šventės. Senieji gatvės gyventojai prisimena gatvės kūrimosi istoriją, sklypų pirkimą, namų statybą, aplinkos tvarkymą. Viena tokia B. Sruogos gatvės šventė vyko šiemet birželio 5 dieną. Nemokamai organizuotame renginyje dalyvavo apie 70 žmonių, svečių: Grinčiupio seniūnijos seniūnas Ričardas Rusteika, mero pavaduotojas kultūros reikalams Jonas Jučas, jo ekscelencija vyskupas Juozas Preikšas, Šv. Antano bažnyčios klebonas Vytenis Vaškelis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, aktorius Saulius Bagaliūnas, poetai Liudas Gustainis, Vaiva Kuodytė ir kiti.

B. Sruogos gatvės istoriją pasakojo senieji gatvės gyventojai Augustas Penčyla, Algimantas Daniulaitis, klausytasi Algirdo Mikučiausko atsiminimų įrašo. Jo ekscelencija vyskupas J. Preikšas džiaugėsi neseniai tapęs šios gatvės gyventoju ir linkėjo visiems Dievo palaimos. Šv. Antano bažnyčios klebonas V. Vaškelis, matydamas žmonių nerimą dėl rytdienos ir daugumos širdis valdantį materialinių gėrybių geismą, pabrėžė dvasinio bendravimo svarbą.

Muziejaus rinkinį sudaro rašytojo B. Sruogos, istorikės V. Daugirdaitės-Sruogienės ir teatrologės Dalios Sruogaitės muziejinės vertybės: rankraščiai, laiškai, knygos, memorialiniai daiktai, spauda, spaudiniai, meno kūriniai, dokumentai, fotografijos. Vieni svarbesnių muziejaus eksponatų – B. Sruogos parsivežti iš Štuthofo koncentracijos stovyklos: kalinio švarkelis, dubenėlis bei pypkė. Išlikę B. ir V. Sruogų svetainės baldai.

Gražus pastatas (tačiau jį būtina restauruoti), sodas, gėlynas – visa tai buvo ir tada, kai gyveno šioje sodyboje rašytojas su šeima. Muziejaus lankytojai gali pavaikščioti B. Sruogos pėdomis, pajusti to laikotarpio dvasią. Kruopščiai įrengtas ir istorikės V. Daugirdaitės-Sruogienės kambarys: knygų spinta, asmeniniai daiktai, nuotraukos su dukrele Dalia.

2001 metais į B. ir V. Sruogų muziejų buvo atvykusi jų duktė Dalia su dukra Aušrine. Beje, Aušrinė išvertė B. Sruogos „Dievų mišką“ į anglų kalbą. B. Sruoga pirmiausia ir prisimenamas kaip „Dievų miško“ autorius. Šiandien jo namuose reikia statybininkų rankos, žalias pastatas praranda spalvą. Mediniai vartai, ant kurių pakabintas užrašas „Balio ir Vandos Sruogų memorialinis muziejus“, byloja, kad čia laukiami lankytojai, kad reikalinga tautos šviesuolių pagalba.

Ne ką geresnė padėtis ir B. Sruogos gimtinėje, Baibokuose (Biržų rajone), kur 1896 m. vasario 2 d. gimė būsimasis rašytojas. B. Sruogos gimtinėje – ramybė ir tyla. Du šimtmečius skaičiuoja sodyba, kurioje belikęs dviejų galų namas, dvi klėtys, sodas. Jame, kaip teigia rašytojo giminaitė Birutė Sruogaitė, apsigyvenę žalčiai, o naktimis bliauna stirnos. Šimtamečių liepų drevėse peri pelėdos, jauniklius veda vanagai. Tokių sodybų Lietuvoje yra nedaug. 

Apie rašytojo vaikystę, praleistą „Sruogynėje“, rašė A. Samulionis knygoje „Balys Sruoga“. Rašytojas mylėjo gimtinę ir, radęs laisvo laiko, visada skubėdavo aplankyti artimųjų: „kiek griežtoko tėvo“ ir „švelnios motutės“, pabendrauti su kaimynais, „išlenkti sklenyčios biržietiško alaus, pašposyti ir pašėlti“. Prisimindama močiutės Salomėjos pasakojimus (ji buvo Balio brolio Aniolo žmona), B. Sruogaitė sako, kad tai buvo įdomi asmenybė: tai jis visus linksmina ir juokina, tai, žiūrėk, vaikšto po sodą susimąstęs.

Po rašytojo tėvo mirties sodyba atiteko jo broliui Aniolui (B. Sruogaitės seneliui). Jis vienintelis buvo nebaigęs mokslų ir nuo mažens mokėsi ūkininkauti. Aniolas su Salomėja susilaukė trijų vaikų: Algirdo, Vytauto ir Aniolo. Iš jų liko tik vienas.

Sodybos neaplenkė karas ir trėmimai į Sibirą. Be šeimininkų namas ir kiti pastatai buvo suniokoti, sodyboje gyveno svetimi žmonės. Jie vieno trobos galo sienas naudojo kitam galui šildyti. Išėję į žmones brolio Aniolo vaikai suremontavo suniokotus namus. B. Sruogaitė pasakoja: „Sovietmečiu, 1964 metais, Lietuvos kultūros ministerija, mano močiutei Salomėjai sutikus, šiame name įrengė muziejų. Tam reikalui buvo paskirtas kambarys šalia svečių seklyčios. Muziejus buvo gausiai lankomas, apie tai byloja svečių knyga. Nuo to laiko namai nebuvo remontuojami. Jei ir būdavo skiriama lėšų, tai jų tik maža dalis pasiekdavo adresatą. Išdažytos grindys, išklijuotos apmušalais sienos...“

B. Sruogaitė teigia, kad sodyba dabar sunykusi. Klėčių, statytų 1872 m., stogai keisti prieš 60 metų. Kai nėra stogo, trobesys pūva. O namas ne ką „jaunesnis“. Pasak Birutės, „tiesiog šaukte šaukiasi pagalbos… Baigia sugriūti pamatai; pro suskilusį stogą bėga į vidų upeliais vanduo, dėl to supuvo grindys, įlinko lubos – širdį draskantis vaizdas...“

Matydamas tokią padėtį, B. Sruogos sūnėnas Vytautas Boleslovas Sruoga įkūrė Balio Sruogos paramos fondą (kodas 192042778). Tai buvo darbo pradžia – atstatyti rašytojo gimtinę. Jam mirus, paveldėtoja B. Sruogaitė perėmė tėvelio pradėtą darbą. Ji pasakoja: „Jaučiu didelę moralinę pareigą kiek įmanoma atstatyti rašytojo gimtinėje esančius pastatus. Jau šią vasarą kartu su mano pusbrolių šeimoms „konservavome“ stogą – žadame jį kitais metais pakeisti. Pakeitėme namo instaliaciją; keitėme supuvusias tvoras; pjovėme senus supuvusius medžius. Nepaprastai džiugu matyti, kaip aplinkui viskas gražėja, tegul po truputį, bet į priekį! Nedaug rasime Lietuvoje tokių trobų, kurių kaminas turi duris (ten rūkydavo mėsą ir virdavo alų). O ko verta milžiniška krosnis, ant kurios galėjo miegoti keturi žmonės!“

B. Sruogaitė, pavarčiusi svečių knygą, atsidūsta: „Ateityje, tikiuosi, niekas neberašys tokių įrašų: kaip gaila, kad taip apleisti didžio rašytojo namai…“ Pasakytomis ir nepasakytomis mintimis B. Sruogaitė kreipiasi į visuomenę ir tikisi pagalbos, atstatant B. Sruogos gimtinę bei restauruojant B. ir V. Sruogų namą Kaune (sąskaitos Nr. LT 637044060003406574, AB „Vilniaus bankas“). Žmonės, kurie dar nepervedė 2 procentų pajamų mokesčio, gal galėtų juos skirti Balio Sruogos paramos fondui? Lieka viltis, kad pagalbos bus sulaukta, lieka tikėjimas, kad tautai svarbi jos praeitis, istorija, kultūros pamatas.


Marytė Gustainienė
 

Rašytojai

Balys  Sruoga
1896 - 1947
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą