Šitas tavo piece ne maniškas, su napoleoniškais marširavimo el. Bet tam tikromis progomis, kaip kad dalinės pergalės prieš grafomaniją, įsiklauso ir visai neblogai.
nieks neuždraus žiūrėti
Fellinio filmų, kur vyrai
vėduokle tampo akordeoną,
dviratis, dideliu priekiniu ratu,
vis rieda pajūrio krantu,
kaip gera būti prisigėrusiu
savų minčių, nuo jų svaigu,
nenusakomai saldu,
į viską noris nusispjauti,
suplevėsuoti vakarykščiu laikraščiu
begarsiams kino kadrams, be titrų,
slenkantiems tamsiuoju tuneliu,
metro vagonu, be žiburių,
kaip šiandien pliaupia lietūs,
Kalėdos nusimato būti šlapios,
ten mano šviesos slepiasi,
o aš žvilgsniu jas skandinu,
kaip gera būti apsvaigusiam,
taip norisi į viską nusispjauti,
būti amžinai girtu, praeivių gatvėse,
gruodžio lietumi, dribsniais apsnigtu