Rašyk
Eilės (72548)
Fantastika (2178)
Esė (1694)
Proza (10236)
Vaikams (2466)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 177 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Tylos Ši diskusija skirta įsijungt kokią nors galvoj skambančią ar nuotaiką/situaciją atitinkančią muziką ir patylėt. Nebylios diskusijos gimdo tiesą.
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-08 09:46
0000
'Mielas keleivi, sustok prie šitų liūdnųjų griuvėsių!
Vos prieš keletą metų ties pirkiom čia sodai žydėjo,
Ir kaimelis nuo miško tęsės link marių pakrantės.
Šiandien tačiau ką matai? Vien vėjo nešiojamą smėlį.'

'Užliūliuota minimalistinių repetityvinių motyvų, prisiminiau Johno Cage’o žodžius: „Jei kažkas nusibosta po dviejų minučių, bandyk tą patį pakartoti keturias minutes. Jei vis dar nuobodu – tada aštuonias. Po to šešiolika. Po to trisdešimt dvi. Galiausiai atrasi, jog tai visai nenuobodu.“

'Mane domina skirtingų instrumentų tembras. Esu iš tų, kurie galėtų valandų valandas klausytis monotoniškos rankų darbo vienastygių instrumentų išgaunamos melodijos, ir mėgautis tuo, kad dėl instrumento netobulumo melodija nesuskambės du kartus vienodai. Kurdama dažnai naudoju gana paprastą garsinę medžiagą (kalbu apie harmoniją), bet periodiškai keičiu garso išgavimo būdus (t.y. keičiu garso tembrą).'

'Man labai patiko mintys apie perteklių. Pavyzdžiui, mano grotuve – vienas garsas. Keičiu jo dažnius, bet jo pakanka.'

'Kūrinio „Le temps scintille“ tekstą sudariau iš Paulo Valéry „Kapinės prie jūros“ ir E. M. Rilke‘s „Duino elegijų“ eilėraščių fragmentų: iš beveik paskirų žodžių, tarytum tekstas būtų gyvas organizmas ir kai kurie jo žodžiai išnirtų iš muzikos lyg iš vandens, o kiti liktų skendėti po ta substancija... Šiuos du poezijos kūrinius jungia panaši tema, o drauge sueinantys jų fragmentai sukuria polifoniją.'

'Savo muziką pavadinčiau mikrosonoristine. Didelį dėmesį skiriu tam, kad kiekvienas garsas turi savo tembrinius atspalvius, kuriuos įmanoma kontroliuoti tam tikrais štrichais arba atlikimo būdais. Tie mikrostruktūriniai sluoksniai sudaro didesnius sluoksnius, formuodami muzikos audinį, tvarkomą pagal tam tikrą vidinės erdvės perspektyvą. Kūrinių dalis paprastai formuoju iš vadinamosios „harmoninės matricos“: tai yra tam tikrų pastoviai išlaikomų garsų aukščių. Tai, kas apskritai muzikoje yra neįprasta: viena harmonija sudaro visą muzikos kūrinio dalį, joje manipuliuojama to paties aukščio garsais. Supaprastintai sakant, jei fortepijonu paskambintume vieną akordą, tai man tas akordas atstotų vienos muzikinės dalies pagrindą. Taip pasiekiu, kad išlaikoma tam tikra būsena, kurioje šis tas keičiasi, bet bendra atmosfera nekinta. Tai man labai svarbu: kūrinys kaip būsena, nuotaika, atmosfera. Panašu į eilėraštį, kuriame dažniausiai dominuoja tam tikra „išankstinė nuostata“. Siužetas ar tekstas tėra eiliškumas, išdėstymas tos nuotaikos, kurią tu jau iš anksto žinai, ir kuri yra svarbiausia.'

'Tai, pasak Tavęs, sykį atlikta muzika lieka „tvyroti ore“? Kaip Rytų pasakose, kur vėjas nuneša žodžius toli toli, ir kaip tik tam, kam reikia?'

'„Nakties balsuose" yra tokia kulminacija, kuri pereina į klyksmą ir staiga nutrūksta. Tada reikia vėl pradėti dainuoti, o iš kur toną gauti?'

Du varpų balsai,
Šneką saulėlydyje...
Ak, vėsi kalba!"

Yosa Buson

'Dar dvi moterys, sutiktos ilgoje kelionėje ne vieną kartą vos neišvedė jo iš doros kelio. Tai tos pačios - 'Madame Butterfly, Madame Bovary...'

mb

„Man regis, jei jau ką darai rimtai, turi prisiimti atsakomybę. Ar gali įsivaizduoti, kiek sielų valandų tuo laiku [koncerto metu] sutelkta salėje? Tai juk valandos, kurias atimi iš jų gyvenimo. Laikai savo rankose šitiek žmonių gyvenimo valandų, ir ką su jomis darysi?"

'Kelis mėnesius esu dirbęs prie savo kūrinio „Talita Cumi“, kuriame buvo žaidžiama elektroninio balso niuansais, panaudojant mikrotranspozicijas ir padalijant pustonį į dvidešimt dalių (ir visą tai derinant su „gyvu“ balsu). Klausydamasis elektroninio balso per ausines, girdėjau labai ryškiai visus pustonio apimties melodijos vingius. Po to savaitę ar dvi nesiklausiau ir vėl iš naujo užsidėjau ausines. Patyriau visai kitą įspūdį – skambėjo tarsi vienos natos muzika. Vadinasi, jei žmogus yra labai įsigilinęs ir stengiasi įsiskverbti į mikroniuansus, jis gali juos išgirsti. Žmonės, išklausę visą „Talita cumi“, trunkantį apie valandą, yra sakę, kad tai tarsi stovintis laikas, bet kintantis viduje. Vadinasi, toks principas pasiteisina.'

„kai būsi vasarą prie jūros, paimk saują smėlio ir pasižiūrėk, kaip įdomiai išdėliotos smiltelės - tamsios, šviesios, skaidrios, matinės... Galima dešimt minučių žiūrėti ir patirti tam tikrą satisfakciją, kaip ir klausantis tavo kūrinio"

per visą dieną ir naktį man tepatiko

'Nežinomybė amžinybė, net tūkstantmečiai gal...;D'

Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-08 02:22
0000
kai senstelėjo
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-08 01:42
0000
kažkada per tv

kiek lėkštokai ir vienodai skamba nors maloniai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-08 01:19
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-07 21:58
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-07 09:52
0000
'keith jarrett (solo) įvairiuose miestuose'

tarkim tokyo

1972 08 02 molde
1972 09 17 Stockholm
1973 freiburg
1973 03 19 Bern
1973 03 20 lausanne
1973 07 12 bremen
1973 07 13 pori
1974 07 15 Pescara
1974 10 16 Washington
1975 01 21 Freiburg
1975 01 24 Köln
1975 02 02 bremen
1975 02 05 paris
1975 02 20 olympia
1976 02 14 michigan
1976 03 26 new york
1976 11 05 kyoto
1976 11 08 osaka
1976 11 12 nagoya
1976 11 14 tokyo
1976 11 18 sapporo
1977 08 26 vermont
1978 12 12 tokyo
1981 03 28 Bregenz
1981 06 02 munich
1981 06 04 nogent sur marne
1981 06 10 Lille
1982 05 23 Los Angeles
1982 10 23 hamburg
1982 11 06 Manchester
1982 12 06 minneapolis
1983 07 08 Nimes
1984 Tokyo
1986 10 20 sendai
1987 04 14 tokyo
1988 10 17 Paris
1988 10 24 Madrid
1991 02 17 new york
1991 07 11 london
1991 07 13 Vienna
1992 10 19 Cologne
1992 10 23 Munich
1993 11 05 rome
1995 02 13 La Scala
1999 09 27 Tokyo
2002 10 30 Tokyo
2002 10 31 Tokyo
2005 09 26 The Carnegie Hall
2005 10 17 Osaka
2005 10 20 Tokyo
2006 09 09 new york
2008 11 26 paris
2008 12 01 london
2008 05 14 yokohama
2010 03 15 Los Angeles
2010 03 19 san francisco
2011 04 09 rio de janeiro
2012 04 01 berkeley
2012 05 06 Tokyo
2012 05 11 Tokyo
2012 06 20 Antibes
2014 05 09 tokyo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-06 09:04
0000
'Pastarosiomis dienomis įstrigo Paulo Klee žodžiai, cituojami Merleau-Ponty: „Aš esu neapčiuopiamas imanencijoje..."'

Isao Tomita - Clair de Lune - Debussy (Миг-21 , Су-7)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-05 10:16
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-05 09:38
0000
'„Totali būtis“ ('présence totale', Jankelevitch) ir diferencijuota vienovė Debussy muzikiniuose naratyvuose turi daugybę sąlyčio taškų su aptartų filosofų koncepcijomis, tokiomis kaip 'basho', „absoliučiai ambivalentiška vienovė“ (zettai mujunteki jiko dōitsu), „trečioji sritis“ (le troisiéme terme) ar 'Ereignis'. Ir tokia muzikos naratyvinė organizacija skiriasi nuo įprastinių Vakarų Naujųjų Amžių sintagmų, kurioms būdinga „buvimo“ (être) ir „darymo“ (faire) modalumų dialektika.'

'Buvo labai įdomu stebėti Boulezą repetuojant ...explosante-fixe.... Kaip, Jūsų manymu, šis kūrinys
skambėtų diriguojant Susannai Mälkki?
Labai skirtingai. Susanna – itin jautri muzikė, aš ją labai gerbiu. Tačiau pamenu Bernsteino žodžius:
„norėdamas pilnai išreikšti muziką, diriguodamas turiu jausti, tartum ją tuo metu kurčiau“. Boulezas šį
kūrinį pats sukūrė: jis tiksliai žino, ko norįs, ką įsivaizdavo dar prieš jį parašydamas. Tuo tarpu Susanna
ar bet kuris kitas dirigentas, žiūrėdami į partitūrą, stengiasi tuos norus įspėti ir išgauti. ...explosante-
fixe... sudėtingas tuo, kad klausytojai girdi ne vien dirigento darbo rezultatą, bet jo derinį su elektronika
– tai vienas iš tų atvejų, kai dirigentas pilnai nekontroliuoja proceso. Įdomu tai, kad Boulezas, netgi
puikiai visa tai žinodamas, begalę kartų eksperimentavęs, kaskart ateina į salę pasiklausyti, kaip skamba
vien tik trys fleitos su elektronika. Tai leidžia jam perprasti klausytojų girdimą garsinę realybę, kuri savo
ruožtu suponuoja tai, kaip jis diriguos tą kūrinį – koks bus balansas tarp padalų, tempai, registrai,
dinamika, visas tas gaubiantis skirtingų greičių kontrapunktas... Neskiriant tam pakankamai dėmesio,
viskas skambės kaip vientisa garsų masė. Jei šįvakar Susanna dėl kokių nors priežasčių būtų nusprendusi
pati diriguoti Boulezą, ji neabejotinai pasižymi tam reikiama technika ir klausytojai tikrai nieko
nepastebėtų. Tačiau mes, muzikai, visuomet pajusime tą subtilų skirtumą.'

'J. K.: Grįžkime prie šiuolaikinės (klasikinės) muzikos, kurią Jūs studijavote, kuri
buvo Jūsų veiklos šaltinis. Tuo metu ja itin domėjotės ir turėjote didelę
kompetenciją. Ar šiandien dar Jums rūpi tai, ką rašo kompozitoriai, kaip
sukasi šiuolaikinės muzikos pasaulis?
T. Ž.: Dabar man tai nebeįdomu. Man atrodo, kad tame yra per daug
intelekto ir per maža tikrumo. Jeigu dirbčiau kaip muzikologas, profesiniu
požiūriu man, turbūt, vis dar būtų įdomu. Tačiau atmetęs išsilavinimą supratau, kad man kaip žmogui tai tapo visiškai nebeįdomu.
J. K.: Tad kas tuomet muzikoje Jums įdomu? Kas lieka muzikoje, jei
atmetame jos intelektualiąją dimensiją?
T. Ž.: Manau, kad muzika, kaip saulė, ruduo, lietus ar vėjas, neturi
jokios kitos paskirties. Ji viena iš spalvų, praturtinančių mūsų gyvenimą.
Jokios kitokios prasmės jai nesuteikčiau. Bet tai yra gana daug. Gyvenimas
susideda iš spalvų ir atspalvių, kurias gauname per patirtis. Žmonės skirtingi ir jų patirtys skiriasi. Yra žmonių, kuriems nereikia muzikos ar kitų
menų, bet reikia gamtos, lietaus. Tai irgi gyvenimo spalvos. Tikros.'

kamanė ir žiedai vazoje
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-04 08:55
0000
'Kosminė muzika kaip humanistinio dvasinio universalizmo išraiška buvo Vytauto Bacevičiaus kūrybos tikslas. „Tai nėra nauja idėja: ją plėtojo jau Skriabinas, Jolivet, Bartókas ir Varèse’as.“ Bacevičius pabrėžė meninius ir etinius tokios muzikos privalumus: „čia susiduriame su nauja logika, nauja estetika, nauja psichologija, nauja komponavimo disciplina ir net nauju humanizmu.“ Kartu pabrėžė: „Naudoju grafines schemas, kurios suteikia man simbolius kosminės muzikos kūrimui, tačiau ieškau jos ne išoriniame universume, bet savojoje visatoje – joje matau kelią į aukščiausią tobulumą, aukščiausią Išminties Šviesą ir dvasinę ekspresiją.“ Tvirtino, kad tik meditacijos ir atsiribojimo nuo išorinio pasaulio („susikoncentravimo savyje“) kelyje galima pasiekti aukštesnio sąmoningumo („virš-sąmoningumo“) būvį, pasąmonei veikiant kūrybos procese. Būdamas absoliutinės muzikos (garsų judėjimo pripildytų formų) išpažinėjas, savo estetine nuostata ir kūriniais Bacevičius atstovauja simbolistinio abstrakcionizmo srovę. Jo nuomone, kiekvieno muzikos kūrinio forma turi būti individuali („kiekvienas kūrinys turi būti skirtingos formos“), jo garsų tėkmė – atonali (asistemiškumo arba pliuralizmo prasme: „yra tik vienas kelias į ateitį: begalinis ir įstabus atonalios muzikos okeanas“) bei pasižyminti užaštrinta ekspresija, akcentuojant dvasines muzikos vertybes („garsai privalo turėti dvasinius pradmenis“). Kompozitorius interpretavo savo kūrinius kaip abstrakčius „žodžius“ – taip yra pavadinęs septynerias savo kompozicijas. Savo laiškuose jis aiškina: „Kaip absoliutinės muzikos kompozitorius, negaliu naudoti jokių pavadinimų... Galiu naudoti vien savo „žodžius“, kiekvienas „žodis“ yra skirtingos formos!“. Kompozitoriui buvo artimas absoliutinės muzikos kaip ypatingos garsų kalbos, kalbos virš kalbos suvokimas. Ši meta-kalba yra paremta abstrakčiomis sąvokomis, „žodžio“ išraiška įgyja prasmę, atitinkančią antikinę logoso sampratą. Kosminėje Bacevičiaus muzikoje, kurios idėjos užgimė jau „lietuviškoje“ modernistinėje kūrybos fazėje, o išsiplėtojo 'in extenso' vėlyvojoje kūryboje emigravus į JAV, susiformavo [ypatinga] kompozitoriaus struktūros ekspresija. Tokios ekspresijos pavyzdžiu gali būti kūrinys 'Poème cosmique fortepijonui op. 65' (1959).'

'Pagaliau paminėta ir Bergerio pavardė. Jo tekstas yra 'sui generis' ypatingas ir išskirtinis. Tai plati filosofinė esė, kelianti klausimą apie šiandieninę „Chopino problemos“ esmę. Bergeris mini „kertinį mūsų laikų fenomeną – pažinimo paradigmos pokytį“: nuo klasikinio karteziškojo 'Cogito, ergo sum' į antikarteziškąjį Paulio Ricoeuro 'Sum, ergo cogito'. Šioje perspektyvoje grožis yra minėtoji „jusliškai suvokiama tiesa (neretai atsidurianti anapus „gražumo“ sferos)“. Ir tuomet „ne visas Chopinas telpa gražių ('de facto' – gražių) dalykų estetikoje. Dalis jo palikimo – tai baisi, gąsdinanti muzika, sujudinanti sielos gelmes, pažadinanti atgarsius tūnančio mūmyse pirmykščio žmogaus, prislopinto ne tik „civilizacijos barbariškumo“, bet ir humanistinės (antropocentrinės) kultūros“. „Nauja paradigma – tai universalistinė paradigma: ji sureliatyvina, panaikina antropocentrizmo, humanizmo, individualizmo, egocentrizmo ir kitas iliuzijas.“ Toliau Bergeris analizuoja Chopino palikimą, remdamasis „naujosios paradigmos“ sąvoka, ir prieina prie išvados, kad šiuolaikiniame pasaulyje Chopinui nebūtų lengva. „Mat Chopinas buvo disidentas. Šiandien atsidurtų opozicijoje oficialiai mega srovei, transformuojančiai žmogų kaip 'homo creativus' į vartotoją, meną – į 'entertainment'. Šių dienų salonuose jis būtų 'salonunfähig'“ (nepritaikomas salone).'

Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-04 01:05
0000
vis nutrūksta ir norisi kad tęstųsi ar kartoti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 23:56
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 23:23
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 16:15
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 15:48
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 15:40
0000
ne kas bet aktualu gal
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 15:32
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 10:33
0000
pirmąkart pamačiau kaip praskrenda paukštis ir atsiskiria nuo jo plunsnelė ir leidžiasi o paukščio jau nematyt o ji matosi ir nebesimato irgi o jis horizontaliai kažkur o ji vertikaliai ne kažkur netiesiomis linijomis skirtingais greičiais
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 10:20
0000
'Bartulio 'I like Chopen', panašiai kaip 'I like Schubert' (1998), galima apibūdinti perfrazuojant patį Bartulį: „Visos natos F. Chopino – muzika
mano“ (V. Bartulis). Atskiriant tai, kas yra „mano“ ir kas Chopino, 'Sonatos fortepijonui Nr. 3 h-moll, op. 58' (1844) natose nesunku rasti paliktus dekompozicijos randus. Bartulis išsikirpo medžiagą, beje, ne visada nuo svarbiausiųjų sonatos fasadų: tai 'Scherzo' citata – koliažas (1-60 t.); 'Alle- gro maestoso III' šalutinės partijos ir baigiamosios partijos temos, 'Largo' dalies 'Sostenuto' fragmentas. Ši medžiaga „iškarpoma“ dar savo viduje ir repetityviniu principu montuojama ant dviejų priešpriešiais sukryžmintų metalinių konstrukcijų. Tai du Chopinui būdingi kulminacijų modeliai – ilgas 'crescendo' augimas (nuo ribinio 'piano' iki visuotinio 'tutti') ir, antra vertus, katarsiška, tyli ('dolcissimo' ar 'delicatissimo') finalinė kulminacija (pvz., Etiude 'As-dur, op. 25'). Paties Bartulio pirštų atspaudus bene geriausiai atspindi būtent skercišką centrą aprėminančios išplėsto erdvėlaikio formos dalys. Jose Chopino 'Allegro maestoso' medžiagos viršūnes Bartulis intensyvina itin subtilia melodizacija, o kodą visiškai patiki šopeniškosios 'morbidezza' (it. meilus švelnumas, delikatus subtilumas) apsėdimui. Jos dvasinėje struktūroje, atrodytų, plevena Bartulio nusiplėšta paties Chopino skambinimo fortepijonu, jo kerinčios, neskubrios, net delsiančios improvizacijos aura (A.G. Gide, 1938). Ilgesingo tirpimo, mirimo tylos gravitacijoje, sakralioje kodos ekstazėje bando įsikūnyti tikroji 'ἐπιφάνεια, epiphaneia' reikšmė: nes būtent Chopinas „atskleidė mums tą Dievo pusę, kurios niekas kitas iki jo nesugebėjo parodyti“ (A. Gavrilov).'

pradėjo snigti rudens pradžioje
ant poezijos knygų ir eglučių senamiesčio turguje
keliskart vis nepakilau tarsi iš pusnies
ir neišvengiau pokalbio su šalia buvusia nepažįstama
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-03 01:41
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 --- 24 --- 48 --- 72 --- 96 --- 120 --- 144 --- 166 167 168 169 170 --- 191
[iš viso: 3816]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą