kažkada buvo pati didžiausia tropinė audra vasarą per naktį ir buvau prie lango ir žiūrėjau į dangų ir atsklido ne žaibas bet viso viso dangaus melsva violetinė šviesa į mane išsyk ir jau nebežinojau kas nutiks o jau ir iki tada buvau nušvitęs neabsoliučiai ir toks pats likau po to turbūt tik to nevadinau prieblanda bet gal
bitė stebėjo vorą su muse o vienu metu sumaišiau kad voras tai suvystyta musė o kai jis gabena į savo slėptuvę tai panašu kaip prizą traukia su tokia voriška ranka iš žaidimų mašinos kruopščiai
sapne susitariau dalyvauti laidoje susituokim bet nepasirodžiau ir buvau netolies ir slapsčiausi bei patekau į robio viljamso koncertą o vakvakas/paša ką tik kalbėjo apie autizmą ir viljamso sindromą o naktis ėjo ir artėjau link viljamso ir gal tolo o gal tik artėjau su minia ir kelios mergaitės buvo žavios pakeliui bet nieko neįvyko ir staiga baigėsi naktis ir kelias ištuštėjo ir vienas rodos likau