Paul Verlaine
(1844-1896)
* * *
Myluoja klavišus trapi ranka lipšniai,
Jie blizga, o aplink rausvoji sutema,
Ir tuo metu lengva it plazdantys sparnai,
Sena, labai sena ir nuostabi daina
Klajoja nedrąsi, beveik vos girdima,
Buduare, kur tvyro jos mėgstami kvapai.
Bet kas gi tai? Nejau mane lopšy mažam
Kažkas sūpuoja vėl lyg motina kadais?
Ko nori iš manęs, miela daina, ir kam
0, priedaini švelnus, guodi tu širdį man,
Jei pats nakties tamsoj pro langą išskridai
Numirt mažam sode, numirt visiem laikam?
Vertė Vaclovas Šiugždinis











