Trolinti? :) Na nebent švelniai :)
Bet savo nuomomę išsakyti tikrai galima ir esu tikra, kad jos ne vienas dalyvis laukia, lygiai taip pat, kaip ir kitų rašykų nuomonių.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-09 05:36
Bet kai kurie ir įsigilinę... Nea... Šnekorius yra 1 ir tik taip. Galėčiau kirsti iš ko norit :) Jeigu ne, tai vadinasi, kad visai nieko atsekti nemoku :)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-08 22:58
O geriausio kritiko karūnavimą siūlyčiau atidėti dar kelioms dienoms. Komentarai ilgi, gal dar ne visi spėjo perskaityti, juolab kad dabar savaitgalis.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-08 22:57
Oho, tas Mylista tai vis kažkokių čiūdų prisigalvoja... ;)
Beje, bežiūrint, kaip komentarus vertina (geras/blogas), kilo toks vienas klausimas - ar "gerai" vertinam tuos su kurių nuomone sutinkame, o "blogai" - tuos, su kurių nuomone nesutinkame? Man kažkodėl kirba įtarimas, kad būtent taip ir yra. O norėtųsi, kad būtų žiūrima iš kitos perspektyvos - būtent taip, kaip Mylista pasakė - nepakanka išsakyti, ką kritikas skaitydamas pagalvojo/pajautė, komentaras turi duoti naudos kūrinio autoriui, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia vien tik kritikuoti, ieškoti minusų, ne - teigiamų teksto savybių paminėjimas ir pagyrimas (jei jis pelnytas) autoriui irgi be galo svarbu. Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-08 22:05
Galima pabandyti dar vieną žaidimą - kas atspės daugiausia kritikų. Visi mes turim savo stilių, sunku nuo jo pasislėpti.
Mano spėjimai tokie: 8. Connected? 7. Lengvai? 6. Gija? 5.Aurimazas? 4. Šnekorius? 3. Laukinė Obelis? 2. Passion? 1. St.Sebastianas? Kas juos visu supaisys :) Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-08 21:17
Na, tai buvo nebloga praktika visiems. Aš štai pasimokiau, kad visų pirma nereikėjo imti dviejų tekstų ir galbūt būtų prasminga riboti komentaro apimtį vien dėl to, kad vėliau būtų didesnė tikimybė sulaukti gausesnių komentarų įvertinimų. Šiaip ar taip mes visi truputį tinginiai :)
Bet manau, kad sekantis šios krypties projektas bus kiek kitosks - gal reikės išmėginti Kailo pasiūlytą kelią, bet kol kas dar reiktų pabaigti su šiuo. Kaip manot, kada skaičiuojam rezultatą? Ar reikia dar duoti šiek tiek laiko, ar tai darome tarkim ryt? Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-08 20:50
Na, buvau skeptikė sumanymo pradžioje: tiek daug slaptumo, tam tikro komplikuotumo, siųsti į pašto dėžutę ir pan., nesupratau, kam viso to reikia, juk visi laisvi: rašo ką nori, vertina, kaip nori. Bet turiu pripažinti, kad rezultatas, t.y. komentarai ir vertinimai, tikrai nustebino. Tikrai neblogi tekstai, labai skirtingi, komentarai irgi visi įdomūs, bet vertinimo amplitudė nuo 2 iki 5. Štai ką reiškia anonimiškumas. Rasti prozoje tekstą, kad būtų tokios skirtingos nuomonės - retenybė, dažniausiai, jei pasipila ketvertai ar penketai, tai..., matyt, nedrąsa pareikšti savo nuomonę, baimė nepataikyti ir apsijuokti, egzistuoja stipriau negu galime įsivaizduoti. Ačiū, Marquise ir eksperimente dalyvavusiems, už įdomius tekstus ir tam tikrus netikėtus atskleidimus.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-08 00:55
Anksčiau rašykuose buvo tokia diskusija: "Kam rašome, sau ar skaitytojui?". Turbūt, literatūros tekstams galima ir taip ir taip. O kritikų komentarai, mano nuomone, vienareikšmiškai turėtų būti rašomi skaitytojui (ir rašytojui), o ne pačiam kritikui pasirodyti ir savo ego pamaloninti.
Tuo požiūriu, mano manymu, labiausiai skaitytojui (ir rašytojui) naudingi komentarai yra Kritiko 5 (Vaivorykštinė); Kritiko 3 (Paslaptis); Kritiko 8 (Paslaptis) ir Kritiko 8 (Vaivorykštinė) komentarai. Tiems ir sudėjau po pliusiuką. Dėčiau du pliusiukus Kritiko 1 (Paslaptis) komentarui, nes tas parodo struktūrinę chronologijos klaidą, nuo kurios visas tekstas sugriūva. Bet, atrodo, kad ten tos klaidos nėra, pats kritikas susipainiojo (į mokyklą einama net tik rudenį, bet ir pavasarį. Jeigu veiksmas prasideda pavasarį, visa chronologija atrodo daugmaž teisinga.). Vistiek pliusiukas, nes va tokie, kibūs komentarai, mano nuomone yra naudingiausi rašantiems, kurie nori tobulėti. Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 15:55
Oho, kiek čia parašyta, kiek čia prisistengta! Na taip, kritikų nedaug, bet smagu, kad tie, kurie susigundė dalyvauti, rimtai padirbėjo. Tiesa, perskaityti dar nespėjau, bet dirstelėjau į balus ir labai nustebau, kad įvertinta taip skirtingai. Ypač nustebino žemi balai, nes tekstai, mano manymu, tikrai nebuvo iš prasčiausių. Gal čia susirinkę kritikai nėra skaitę eilinių prozos kūrinių, kuriuose skęsta skyrelis_ Jei jūsų manymu šie du tik dvejetukų verti, įdomu tada, kaip tuos kitus reikėtų vertinti? Juk žemiau vieneto nebėra kur eiti...
Na, bet pirmiausia paskaitysiu argumentus, tada gal dar kils minčių. Manau vis dėlto, kad pats komentaras yra svarbesnis už balą. Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 11:04
----------------------------------------------
Na štai, visi komentarai jau sukelti, dabar galime skaityti juos ir įvertinti kritikų darbą. Kūrinių autorių aš neatskleisiu, tačiau jei jie patys norėtų pasisakyti - mielai prašome :) Manau pirmadienio vakarą jau galėsime skaičiuoti, kas surinko daugiausiai komentarų "geras" ir kas nugalėjo mūsų neoficialiame konkurse. Tema atrakinta - galime pasikalbėti apie tai, ką nuveikėme ;) ---------------------------------------------- Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 11:03
KRITIKAS 8 „Paslaptis“ Vienas iš gerųjų teksto bruožų - sklandus pasakojimas, lengvas skaitymas. Dar vienas - aiškiai piešiamos detalės, kurias skaitytojas, kiek nors uostęs "anų laikų" gerai atpažįsta. Detalės, beje, turi ir gerąją, ir blogąją puses, paskui dar paminėsiu. Na, ir kiek netradiciškai, bet visai šauniai pasirinkti veikėjai. Nuobodžiaujanti damutė, baigianti užtrokšti provincijos užkampyje ir bręstantis paauglys, dar, regis, neapsisprendęs, nei apie ką svajoti, nei ko norėti iš gyvenimo. Kas iš tokios porelės galėtų išeiti? Regis, puiki bazė satyrai, na, bet pasakojimo tonas rimtas ir aišku, autoriaus valia. Norėjau pavadinti šį gabaliuką "kūriniu be rėmų". Visgi pamaniau, jog būtų ne visai teisinga vadinti tokį tekstą kūriniu. Na, jeigu ir kūrinys, tai su literatūriniais dalykais mažai ką bendra turintis. Tiesiog istorija, kurių, tikrų ar sugalvotų, mirgėte mirga įvairiausiuose žurnaluose - štai, pasižiūrėkite, kaip žmonės gyvena, kaip jiems nutinka... Taigi iki tokio žanro tekstas tempia laisviausiai ir gražiausiai, o jeigu istoriją papasakojus TV studijoje pabaigoje į studiją išlįstų Inga su puokšte gėlių ir padėkotų herojui/pasakotojui už prieš daugelį metų suteiktą pagalbą, galima būtų ją laikyti baigta ir apdovanoti aplodismentais. Tiek to. Yra kaip yra ir kiek yra, tad grįžkime prie nesančių rėmų. Pradžia ir pabaiga - tik santykinės. Į abi puses (tiek pradžią, tiek pabaigą) galima būtų ištęsti ir pasakoti pasakoti pasakoti... O tai daryti, kaip minėjau, autorius moka geriausiai. Visgi, mano galva, kūrinys turi ir atsiverti, ir užsiverti kažkaip griežčiau, apibrėžčiau. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, gal tai kažkiek ir subjektyvūs poreikiai; niekas nesako, kad į, pvz., serialo dalį negalima žiūrėti kaip į atskirą filmą, ypač jeigu ji dar ir aptašyta. Teksto pabaigoje skaitytojas lieka truputį it musę kandęs. Visa ta istorija - tam, kas pasakotojas galop pasakytų "Va toks buvo mano pirmasis kartas" (tiesa, šiaip jau reikėtų sakyti ne "va", o "štai", stilizuoti neuždrausta, bet geriau tai daryti tiesioginėje veikėjų kalboje)??? Na, bent jau aš pasijutau lengvai apstumta ir be jokio paguodos prizo :). Ypač dėl to, kad ir tie charakteriai nėra itin tikroviški (kuri motina paliktų dar nesėdintį vaiką kaimynų paaugliui, kuris paauglys - net ir "iš meilės" imtųsi jį prižiūrėti?). Neturiu įpročio knistis po gramatines ir kitokias klaidas, stengiuosi paminėti tik pačias labiausiai kliūvančias, nebent autoriui to klaidų pabadymo išskirtinai reikia. Čia jų nėra tiek, kad labai kliūtų. Na, gerai - išsinuomojo, o ne išsinuomavo, prieš tiesioginę kalbą po veikėjo žodžių rašomas dvitaškis, o ne brūkšnys ir t. t. O į visokias raiškos smulkmenas, kaip ir tai, kad perdėtas detalizavimas užknisa, nors ir aiškiai, ir gražiai, ir su polėkiu, galima būtų gilintis, gilintis ir gilintis. Bet, atvirai pasakius, nemanau, kad tekstas to vertas :) Autorius norėjo truputį pažaisti, tiesa? Ai, paskutinis apibendrinimas. Kiek šitas gabaliukas stiprus kaip tekstas, tiek silpnas kaip kūrinys. Visgi pusiausvyros esama... 3 Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 10:27
KRITIKAS 8
„Vaivorykštinė“ Kūrinėlis turi alegorijos ir pasakos bruožų. Gal net švysteli asmeninio mito pretenzija, bet ją kone iškart galima atmesti - visgi perkeltine raiška, netikrumu skaitytojas nuo pat pradžių neabejoja. Taigi. O jei atmetus visus svarstymus ir kalbant jau konkrečiai apie tekstą, silpniausias personažas man pasirodė būtent Audros pakeleivis. Nelabai aišku, koks ir iš kur, likimo nusviestas prie durų būtent tada, kai to reikalauja siužetas. Vėlgi - tokio veikėjo kūriniui neužtenka. Dalgis taip pat atsiranda būtent ten, ir būtent tada, kai jo reikia. Taip, alegorija turi tą bruožą, jog "veikėjai" yra svarbūs tik tiek, kad atliktų savo "misiją", bet... klausimas, ką laimime, vadovaudamiesi klasikinės alegorijos principais. Juk žmogaus mąstymas jau nebe tas pats kaip XVII a., kur jam užtekdavo pamatyti Dorą, Teisingumą ir Meilę gyvajame paveiksle, ir kur tos vertybės buvo visiškai (ir šiandienos žmogui netgi stebėtinai) vienareikšmės. Ai, tiesa, kažkaip nustebau, kad oranžinė spalva reiškia pyktį. Neabejoju, autorius vadovavosi kokiu nors simbolių žodynu, ir jame taip rašoma, tik vis tiek pasirodė keista... šilta, graži spalva... manau, reikšmė turėtų būti pernelyg prieštaringa norint ją rinktis. Man, pavyzdžiui, oranžinė visada reiškė draugystę :) O šiaip tekstukas gražus, apgalvotas. Gerai parašytas, tik pradžioje (vėliau - "susitvarko") kiek perdaug krenta į akis ta "senovinės" kalbos imitacija. Gal autorius, o gal skaitytojas dar "neįsivažiavęs"? Bet jeigu nesunku priprasti prie kalbos, vadinasi, tai - teigiamas teksto bruožas. Klaidelių negliaudysim, jų visur viena kita lieka, bet čia jos teksto skaitymui ne kažkiek tetrukdo. Na, ir vėl grįžtant prie pradžios - tekstas liūdnas, bet ne slegiantis. Tai gerai, nes filosofiniam žvilgsniui - žaidžiant pagal taisykles - toks įspūdis ir reikalingas. Tik va, dar viena mintis sukasi ant liežuvio, o jei jau sukasi, tai ir pasakysiu. Tiek daug vertybių-spalvų išsklido, gavo galą... Ir ką gali žinoti, kas ten sutrikdė pasakotojos sveiką protą - jos, pašalinis pakeleivis ar pati pasakotoja? Galgi populiarioji įvairiaspalvė Tolerancija (o čia jau autoriaus išmonei būtų galvosūkis, kaip ją sukurti) būtų ėmusi ir viską sutvarkiusi... ir tada nebūtų reikėję tokio liūdno galo? Visgi kūrinys turi kažkiek atliepti ir šiems laikams... :) Na, bet tai tik klausimas pamąstymui :) 3 Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 10:26
KRITIKAS 7
„Vaivorykštinė“ Puikus tekstas. Skaičiau susižavėjusi ir susidomėjusi nuo pradžios iki pabaigos. Manau, šis kūrinėlis labiausiai tiktų vaikams, bet ne tik – suaugusiems čia irgi daug džiaugsmo ir grožio. Tai pavyzdys, kaip sėkmingai galima sukurti šiuolaikinę sakmę, neslystant į pagundą atkartoti to, kas jau šimtus ir tūkstančius kartų parašyta. Kai kur lyg ir užmačiau raiškos netikslumų, bet visumoje kalba yra nuostabi – skaitai ir mėgaujiesi: turtinga, bet neperkrauta, suprantama, vaizdu, ekspresyvu, taiklu. Gal tik kiek keistai nuskambėjo, kad Ramybė ir Taika šnypščia. Manau, galima būtų paieškoti kitokio apibūdinimo, kuris labiau atitiktų šių personažų asmenybes. Tiesa, pačioje pabaigoje suabejojau, ar teisingai supratau kūrinio esmę. Na, gal reikėtų paklausti kitaip – ar supratau taip, kaip Autoriaus buvo norėta. Ne nuo pat pradžių, bet kažkurioje vietoje beskaitant man dingtelėjo, kad pasakotojas yra debesis. Ir viskas būtų susidėlioję į vietas pagal šią mano „teoriją“, jei ne pati pabaiga, kur jis pasivadino Abejingumu ir, antra – tai ne jis, o ji. Taigi, išlieka neaiškumas, o gal tik dviprasmybė, kurios būtent šiame kūrinyje man nesinorėtų. Jei viskas susidėliotų taip, kad perskaitęs sau gali be abejonių paaiškinti – aha, buvo taip, o tuo norėta pasakyti tas ir tas – tada man labai patiktų. Vertinimas – 5 su minusiuku. Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 10:26
KRITIKAS 7
„Paslaptis“ Perskaičiau. Sėdžiu ir galvoju – ką apie tekstą manau? Ir net nežinau... Gal tai ir yra geriausia? Pradžioje buvo klaiku ir žiauriai neįdomu – nedaug trūko ir būčiau metusi šalin, nes skaityti, atsiprašant, biografinių aprašymų manęs tikrai netraukia: 27 metai, rudaplaukė, strazdanota... – geriau jau pažinčių skyrelį laikrašytyje pavartysiu. Na, kad ir koks būtų kūrinys, būkim gailestingi ir neužverskime skaitytojo malkom. Tačiau kažkurioje vietoje įvyko lūžis – lengvai pradėjo regztis istorija, atsirado gundanti intrigėlė, nepastebimai, bet nepergalimai pririšanti skaitytoją prie teksto, o kai kalba tokia lengva, tai skaitymas tampa pasimėgavimu. Akivaizdu, kad Autorius pasakoti moka ir jam nereikia daug pastangų įdėti, kad pasakytų tai, ką nori. Na, yra stiliaus klaidų, nusižengimų kalbos kultūros normoms, be to, keliose vietose slystelėta į šnekamąją raišką, kai kur mane tai nejuokais suerzino, bet čia vis dėlto tik smulkmenos. Tai va, neilgai truko ir pralėkiau visą tekstą iki pabaigos. Ir ištariau sau – buvo visai skanu. Kaip tie plikyti sausainiai. O plikyti sausainiai – visi gerai žinome – viduje ten yra pasislėpusi gana didelė ertmė, tuštuma, kuri užima daugiau vietos, nei pats sausainis. Ai, tiesa, Inga kepė sausainius su kažkokiu ten riešutiniu įdaru – tai jau šis tas, bet sausainiai vis dėlto plikyti. Na, skaitytų šį tekstą paaugliai, nosis į mėnesinio žurnaliuko puslapius įrėmę, tikrai skaitytų. Ką iš to gautų? Na, bent jau pasimėgautų – tai tikrai. Ar verta tokius rašyti? Verta, o kodėl gi ne? Vertinimas – 4 su dideliu minusu. Tiesa, vertinant derėtų atsižvelgti į tai, kokiai auditorijai tekstas skiriamas. Na, aš bandžiau vertinti pagal rašykų standartus, jei tokie apskritai egzistuoja. Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 10:26
KRITIKAS 6
„Vaivorykštinė“ Tradicinės lietuvių pasakos imitacija. Iš čia, matyt, ir tas perdėtas jausmingumas, tiesmuka potekstė. Vertinant nepriekabiai - lyriškas, vaizdus ir darnus kūrinėlis, dramatiškas, tarsi mažas spektaklis. Minusai – banalumas. Tokių pseudopasakų variacijų tiek, kad akis graužia – abstrakčių jausmų (meilės, švelnumo ir t.t.) personifikacija skaitytojui nusibodusi. „Padnoškę“ kiša ir standartinė pasakų pabaiga – nuspėjama, stokoja savitumo. Kita vertus, nors tekstas netransliuoja nieko naujo, bet emociją perduoda. O tai visgi autoriaus pasiekimas. 3 Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 10:25
KRITIKAS 6
„Paslaptis“ Autorius, regis, neturi pretenzijų į literatūriškumą, neatrodo, kad jam labai rūpėtų raiškos dalykai, tekstas nereikalauja didelių suvokimo pastangų - lyg skaitytum kokio moterų žurnalo rašinį. Netgi numanau, kas labiausiai rūpėjo autoriui - patenkinti skaitytojo žmogišką smalsumą. Na ir puiku, na ir gerai. Tik dėl kažkokių paslaptingų priežasčių istorija nuvilia. Personažų charakteristikos paviršinės - veikėjai trafaretiniai, lyg surepetuoti ir vienodai nuobodūs. Suprantama, pasakojama paties personažo lūpomis, autorius gali nusiplauti rankas ir likti nepakaltinamas. Bet priekaištas vis tiek lieka autoriui, nes tada juk skaitytojui priklauso kompensacija – jei jau ne pasakotojas ir personažai, tai gal pati istorija? Gaunu špygą: siužetas monotoniškas, istorija nuspėjama. Pritrūksta kūrybiškumo – regis, autoriui nepakenktų truputėlį pablefuoti. Skaitau ir niekuo nesistebiu. Netikėtumas, intriga, įtampa – galbūt autorius šiuos „nereikšmingus“ parametrus tiesiog „pamiršo“. Pateikiant nepretenzingą skaitinį su lengvu erotiniu prieskoniu, tikriausiai, tikėtasi, kad tiek pakanka užganėdinti skaitytojo lūkesčius. Aišku, laiko prastūmimui kūrinys tinka, bet maloniam laiko praleidimui – čia jau mano ir autoriaus suvokimai kertasi. Nerasi čia nei širdį perveriančios frazės, nei gilesnės potekstės, subtilesnių pajutimų, netikėtos minties sklaidos ar dramos šešėlio. Ką tada rasi? Matyt, ko nepametei. 3 Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-07 10:25
KRITIKAS 5
„Vaivorykštinė“ Labai nuobodžiai sukaltas tekstas: vieną kartą atsitiko taip – tada visi buvo laimingi – po to atsitiko dar kai kas – tada kai kas tapo nelaimingu – o tada atsitiko negeras dalykas – moralas. Tiksliau, moralo nelabai radau. O ką radau? Hmmm, neišbaigtumą. Abejingumas ir Gėla, kodėl būtent taip? Koks kontekstas, kokia potekstė? Istorijos prasmė? Ar autorius pats galėtų papasakoti, kodėl verta skaityti jo kūrinį? Trūksta baigiamojo akcento, kuris paaiškintų visą tekstą. Galbūt tas pakeleivis koks raganius buvo, išbandyti pasakotoją norėjęs, o gal vaivorykštinės tikrino, ar geros širdies jų šeimininkė. Ir pats tekstas parašytas neypatingai sklandžiai. „Neištvėrusi nusisukau, ir be reikalo – pražiopsojau,“ – kodėl be reikalo? Ką tokio svarbaus pasakotoja praleido? Juk jos po to visos kartu gyveno ir džiaugėsi viena kita, tai koks skirtumas, matė ar nematė vieno momento? „Susispietė pievutėje, pašnarėjo, pasišnypštė tarpusavyje, ir ėmė vieną kitą tvarkyti, kasas šukuoti pinti.“ – jos ką tik buvo šnypščiančios gyvatės, bet tam pačiam sakiny pradėjo kasas pintis. Gal prieš tai galėtų bent gyvačių odas nusimesti? „Audros pakeleivis – radau jį tą rytą prie mano slenksčio išsekusį.“ – negera sakinio konstrukcija. Norėtųsi tokio sakinio pratęsimo: Audros pakeleivis – radau jį tą rytą prie mano slenksčio išsekusį, spinduliavo keista, bauginančia šviesa. „Nusviro man rankos, pamečiau pasiruoštą dalgį,“ – kodėl ji dalgį buvo pasiruošus? Po to, kai šešias dienas raudojo tų, kurias nušienavo, visgi nusprendė ir septintosios patykoti ir sukapoti?! „Nesustojau, vis lindau,“ – kiek laiko galima lįsti per vieną langą? „Skubėdama šiaip taip apsitaisiau turėtas gyvačių išnaras ir nušliaužiau tolyn.“ – iš kur atsirado gyvačių išnaros? Nuo vaivorykštinių? Tai visgi jos buvo gyvatės su plaukais? „nebeatseks pagal kvapą.“ – kodėl pagal kvapą? Apie kvapą nebuvo jokios užuominos tekste. Išvada – istorija neįdomi, parašyta painiai, pagrindinės minties neradau (tai, kad Gėla vaikosi Abejingumą nesiskaito), tekste nemažai nelogiškumų. 2 |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |