Na, sekiau aš visą diskusiją nuo pradžios, skaičiau kūrinį ir minėtą "sekso skandalo" sceną...
Kaip jau minėjo Jugo, kontraversiškų dalykų aprašymas reikalauja talento ir įgūdžių. Todėl, norint gerai aprašyti prievartos sceną, reikia:
arba turėti lakią ir išlavintą vaizduotę, "išgyventi" tą prievartos sceną, kurią nori vaizduoti kūrinyje ("pabūti" ir prievartautojo, ir aukos vaidmenyse);
arba tai patirti.
Todėl vertinu autoriaus bandymą įsivaizduoti tą sceną, o tai, kaip jis "patyrė" prievartą vaizduotėje, kas jį labiausiai emociškai paveikė, tą ir pavaizdavo. Subtilumui ir landžiojimui po gilesnius emocinius ir jausminius klodus reikia įgūdžių. Ypač tada, kai pačiam autoriui prievarta ar smurtas kelia nepasitenkinimą. O tokių dalykų detalizavimas atrodo paveikus ir skaitytojui, norint perteikti pasišlykštėjimą prievarta.
Manau, jog visi kalbat apie tą patį, tik kitais žodžiais. Gyvos sielos mano, kad taip vaizduoti ir rašyti yra normalu, nes jis taip jaučia, Aurimaz ir St.Sebastianas teigia, kad galima tai daryti profesionaliau, nesukeliant skaitytojui pasišlykštėjimo jausmo. Ir visi teisūs.
Man asmeniškai jokių blogų jausmų ta scena nesukėlė, nes skaitydamas kūrinį mačiau galbūt pirmą autoriaus bandymą pavaizduoti prievartą (nesu tikras, taip spėju). Žodžiu, skonio reikalas.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-26 03:04
Na, tavo kūriniai dar neištrinti - o tai svarbiausia, ir tikiuosi ištrinti jie nebus, nes jų net nėra dėl ko trinti, dabar kai užrašei N-21 (net ne N-18) :D tai tuo labiau. O "nematymas prasmės kalbėti" - išvertus į žmonių kalbą, tai tiesiog argumentų trūkumas ir supratimas, kad vis dėlto teisybė oponentų pusėje.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-25 23:18
Niekaip nesutelpu į vieną komentarą:). Matote , passiondale kokia nyki vagneriškos komedijos pabaiga, beveik, kaip ir visos šių dienų lietuvių literatūros, teks ir vėl skaityti rusus, anglus ir juos bandyti pamėgdžioti. Tiesiog pasakė savo orų "fi, aš su jumis nematau prasmės kalbėti". Net publikai pasismaginti neleido, nes ji "nafik" nereikalinga:)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-25 23:07
na, ką gi ponas aurimaz, jūs atrodo esat tikras lietuviškas inteligentas, su nuliu tolerancijos, su tiesmuku užsispyrimu manant, kad tik Jūs vienas galite kitiems klijuoti etiketes. Deja, turiu jūs nuliūdint, pasaulyje yra kur kas daugiau tiesų, kai kurios iš jų prieštarauja viena kitai, bet tai nereiškia, kad jos netiesos. Ypač tai liečia visokiausias teorijas. Jūsų ideja" menas-menui" tėra tokia pati vienadienė teorija, kaip ir bet kuri kita, šiandien ji populiari, rytoj - kita. Ir su tuo reikia susitaikyti, nes nieko nėra pastovesnio už laikina. ir tai neduoda jums teisės žiūrėti į kitus iš aukšto, vien todėl, kad jūs manote, kad esate teisus. Pasiskaitykit žmogaus teises, jeigu jums maža elementarių krikščioniškų tiesų, nes jeigu jūs esate gerietis:), tai aš mieliau visada būsiu blogiečiu:) Sekmės!
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-25 21:10
Aa... mano eilė...
Na gerai, prisipažįstu. Nieko nesupratau, ką jūs ten prirašėt apie tezes, antitezes ir neobjektyvius objektus - kaime pas mus taip niekas nesikeikia. Iš viso mūsų pokalbio man čia tiek dalykų išaiškėjo, kad darosi aišku, jog tolesnis bendravimas nieko gero nežada. Todėl belieka reziumuoti tai, ką jau pasakiau, priduriant kai kuriuos atsakymus iš jūsų išsakytų pastabų: Pirma - adminas (ar kas ten toks) dėl jūsų kūrinio buvo teisus. Antra - ne, mudu nepanašūs. Nė iš tolo. (Jūs "kietesnis") Trečia - ne, aš jūsų cenzūruoti nesiruošiu. Man tas pats, ką jūs rašote/rašysite. (Ir tai nėra prieštaravimas pirmam punktui) Ketvirta - aš savo nuomonės nepakeisiu. Jūs nepakeisite savo nuomonės. Todėl tolesnis dialogas beprasmis. Beviltiškus tęsinius prašom man į žinutes. Gal ir atsakysiu. Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-25 17:15
Šiaip aš labai atsiprašau, bet Jūsų ėjimas!:) Aš laukiu, o ne žaidžiu į vienus vartus, man taip neįdomu:)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-24 13:01
Šis dalykas virsta vagnerio proporcijų šekpyrine tragedija su aristofano komedijos elementais. Lauksiu trilerio atomazgos.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-24 09:26
Sory, ankstesnis komentaras tėra tik juodraštis:) galutinė versija čia:)
AURIMAZ, tavo literatūrinė teorija tėra literatūrinė teorija. Tėra viena iš tezių, kuriai egzistuoja antitezė. Autorius visada pasirenka poziciją, nes jis yra subjektas, jis negali būti objektyvus, net tada kai rašo apie objektą. Pamąstyk apie tai. Man tai dar mokykloje dėstė. gyvos sielos ir manau be stabdžių nusilenkia tikram menininkui aurimaz, kuris yra mesijas-inkvizitorius, nužengęs į žemę, išgelbėti ugnimi ir kalaviju paklydusių sielų! Kuris žino, kaip kiti turi rašyti, bet pats dar nelabai moka( tai liečia visus čia dalyvaujančius):)Ar ne per daug didinga misija? Tu rašyk ir kurk, sukursi didingą kūrinį, aš pirmas tau nusilenksiu, bet kitų nemokink, kol jo nesukūrei:)malonėk gerbti kitus, o nepaišyk savo gašlius spėjimus kitų atžvilgiu, nes aš tavo spėjamą fazę labai seniai praėjau, tu tada dar su klaidom rašei. Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-24 09:23
tylos visiems! gyvos sielos ir manau be stabdžių nusilenkia tikram menininkui aurimaz, kuris yra mesijas-inkvizitorius, nužengęs į žemę, išgelbėti ugnimi ir kalaviju paklydusių sielų, besimasturbuojančių savo kūrybinėse kančiose!:)
Sveikinu! Pagaliau suvokiau, ką turėjo Aurimaz omenyje, be stabdžių atvėrė akis. Turiu tavo gašlias fantazijas nuliūdinti, aš savo seksualinę energiją turiu kur kitur išlieti, o kūryba vis tik yra truputį aukščiau, aš pro tą fazę seniai brangusis praėjau, o vat tu, matyt, brangusis, remiesi savo asmenine patirtimi.Ir vis tik ne veltui aš tau siūliau pasižiūrėti "amerikietiškos grožybes" ( filmas, beje nepornografinis ir įvertintas Oskarais), nenorėjau to įgarsinti, bet dabar tą įgarsinsiu: vienoje iš daugelio filmo minčių yra viena, kad aršiausi kovotojai su gėjais yra patys gėjai, kurie sau to nedrįsta prisipažinti. O tavo literatūrinė teorija tėra literatūrinė teorija. Tėra viena iš tezių, kuriai egzistuoja antitezė. Autorius visada pasirenka poziciją, nes jis yra subjektas, jis negali būti objektyvus, net tada kai rašo apie objektą. Pamąstyk apie tai. Man tai dar mokykloje dėstė. gyvos sielos ir manau be stabdžių nusilenkia tikram menininkui aurimaz, kuris yra mesijas-inkvizitorius, nužengęs į žemę, išgelbėti ugnimi ir kalaviju paklydusių sielų! Kuris žino, kaip kiti turi rašyti, bet pats dar nelabai moka( tai liečia visus čia dalyvaujančius):)Ar ne per daug didinga misija? Tu rašyk ir kurk, sukursi didingą kūrinį, aš pirmas tau nusilenksiu, bet kitų nemokink, kol jo nesukūrei:)malonėk gerbti kitus, o nepaišyk savo gašlius spėjimus kitų atžvilgiu, nes aš tavo spėjamą fazę labai seniai praėjau, tu tada dar su klaidom rašei. Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 20:19
O psichas bare - ne realybės dalis? Dar ir kokia. Na, dabar dažniau pasireiškia mokyklose, bet vistiek. Yra kaip yra.
Kad kokybiškai aprašytum kontraversiškus dalykus reikia talento ir įgūdžių. Jei yra šie du dalykai, tai jau nebesvarbu ar aprašai tiesmukai, kaip Cave'as ar subtiliai, kaip Sruoga. Kūriniai skirtingi, bet abu vienodai kokybiški. Atsiribojimas nuo kuriamo veikėjo ir jų veiksmų - senai pripažintas profesionalumo požymis. Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 20:16
Taip, dėl to savo trigrašio nekišimo tikrai pritariu - ir savo ištrintuose kūriniuose, stengiausi likti nešališkas ir tiesiog atvaizduotų situaciją be jokių emocijų iš savo kaip rašančiojo pusės, ir tiesiog vien aprašymo vaizdumu pasiekti tai, kad skaitytojas pats perskaitęs pasišlykštėtų tais veiksmais, kuriuos tie veikėjai vykdo, bei suvoktų, kad tokie dalykai, kaip bebūtų gaila, vyksta čia pat, šalia mūsų. Gyvosios Sielos kūriniuose matau tą patį - tiesiog žurnalistiškas vaizdus aprašinėjimas. Kur ten jo trigrašis - neįsivaizduoju. bent aš, jokio trigrašio nematau, matau nuogą, išsamų ir vaizdų realybės aprašymą.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 20:05
Be Stabdžių ir Gyvos Sielos - mes šnekamės truputį skirtinga kalba. Jūs tikriausiai nežinote, ką reiškia realybės aprašymas nekišant savo trigrašio. Žurnalisto etika to privalo paisyti. Deja, didžioji žurnalistų dauguma tą pamiršta ir rašo ne straipsnius, o savo nuomones. Tas pats ir su rašytojais - kai rašai kūrinį apie kokį nors veikėją, jame tik ir turi likti tas veikėjas. Rašytojo neturi jaustis. Bijau, jūs nelabai žinote, kas tai per daiktas ir su kuo jis valgomas, todėl iš čia kyla nesusipratimas. Net Sebastianas manęs jau klausia, ar aš tik nedirbu Sizifo darbo... :)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 20:03
Nelabai čia tinka tai, ką Jugo_ paspamino. Šis kūrinys - perversija, sadizmas, o mes kalbame apie realių gyvenimiškų situacijų aprašymą kūryboje - tokių, kaip miško brolių daužomi ir prievartaujami kaimiečiai, ar alkoholikės motinos mušama ir jos sugėrovų prievartaujama dvylikametė. Visai skirtingi dalykai - kur iškrypimai, o kur šlykščios realybės ir nusikalstamų veiklų atvaizdavimas kūryboje.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 18:14
Jugo atliko tai, ką aš norėjau atlikti. Paspamint.
Grįžtant prie temos, rašykai netoleruoja gerai parašytų perversijų, nors tas gerai tikrai nėra De Sade'o Džiulietė ar Hemingvėjaus Atsisveikinimas su Ginklais, todėl, šiaip ar taip, turbūt teks nusileist ir nuleist tyliai į kelnes. Beje, prie to paties, aš vakar užstačiau 12metei vaiką. Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 16:49
Nick Cave
Murder Ballads (1996) O'Malley's Bar I am tall and I am thin Of an enviable hight And I've been known to be quite handsome In a certain angle and in certain light Well I entered into O'Malley's Said, O'Malley I have a thirst O'Malley merely smiled at me Said You wouldn't be the first I knocked on the bar and pointed To a bottle on the shelf And as O'Malley poured me out a drink I sniffed and crossed myself My hand decided that the time was nigh And for a moment it slipped from view And when it returned, it fairly burned With confidence anew Well the thunder from my steely fist Made all the glasses jangle When I shot him, I was so handsome It was the light, it was the angle Huh! Hmmmmmm Neighbours! I cried, Friends! I screamed I banged my fist upon the bar I bear no grudge against you! And my dick felt long and hard I am the man for which no God waits But for which the whole world yearns I'm marked by darkness and by blood And one thousand powder-burns Well, you know those fish with the swollen lips That clean the ocean floor When I looked at poor O'Malley's wife That's exactly what I saw I jammed the barrel under her chin And her face looked raw and vicious Her head it landed in the sink With all the dirty dishes Her little daughter Siobhan Pulled beers from dusk till down And amongst the townfolk she was a bit of a joke But she pulled the best beer in town I swooped magnificent upon her As she sat shivering in her grief Like the Madonna painted on the church-house wall In whale's blood and banana leaf Her throat it crumbled in my fist And I spun heroically around To see Caffrey rising from his seat I shot that mother fucker down Mmmmmmmmmm Yeah Yeah Yeah I have no free will, I sang As I flew about the murder Mrs. Richard Holmes, she screamed You really should have heard her I sang and I laughed, I howled and I wept I panted like a pup I blew a hole in Mrs. Richard Holmes And her husband stupidly stood up As he screamed, You are an evil man And I paused a while to wonder If I have no free will then how can I Be morally culpable, I wonder I shot Richard Holmes in the stomach And gingerly he sat down And he whispered weirdly, No offense And then lay upon the ground None taken, I replied to him To which he gave a little cough With blazing wings I neatly aimed And blew his head completely off I've lived in this town for thirty years And to no-one I am a stranger And I put new bullets in my gun Chamber upon chamber And I turned my gun on the bird-like Mr. Brookes I thought of Saint Francis and his sparrows And as I shot down the youthful Richardson It was St. Sebastian I thought of, and his arrows Hhhhhhhhhh Mmmmmmmmmmmm I said, I want to introduce myself And I am glad that all you came And I leapt upon the bar And shouted out my name Well Jerry Bellows, he hugged his stool Closed his eyes and shrugged and laughed And with an ashtray as big as a fucking really big brick I split his head in half His blood spilled across the bar Like a steaming scarlet brook And I knelt at it's edge on the counter Wiped the tears away and looked Well, the light in there was blinding Full of God and ghosts of truth I smiled at Henry Davenport Who made an attempt to move Well, from the position I was standing The strangest thing I ever saw The bullet entered through the top of his chest And blew his bowels out on the floor Well I floated down the counter Showing no remorse I shot a hole in Kathleen Carpenter Recently divorced But remorse i felt and remorse I had It clung to every thing From the raven's hair upon my head To the feathers on my wings Remorse sqeezed my hand in it's fradulent claw With it's golden hairless chest And I glided through the bodies And killed the fat man Vincent West Who sat quietly in his chair A man become a child And I raised the gun up to his head Executioner-style He made no attempt to resist So fat and dull and lazy Did you know I lived in your street? I said And he looked at me as though I were crazy O, he said, I had no idea And he grew as quiet as a mouse And the roar of the pistol when it went off Near blew that hat right off the house Hmmmmmm Uh Uh Well, I caught my eye in the mirror And gave it a long and loving inspection There stands some kind of man, I roared And there did, in the reflection My hair combed back like a raven's wing My muscles hard and tight And curling from the business end of my gun Was a query-mark of cordite Well I spun to the left, I spun to the right And I spun to the left again Fear me! Fear me! Fear me! But no one did cause they were dead Huh! Hmmmmmmmmm And then there were the police sirens wailing And a bull-horn squelched and blared Drop your weapons and come out With your hands held in the air Well, I checked the chamber of my gun Saw I had one final bullet left My hand, it looked almost human As I raised it to my head Drop your weapon and come out! Keep your hands above your head! I had one one long hard think about dying And did exactly what they said There must have been fifty cops out there In a circle around O'Malley's bar Don't shoot, I cried, I'm a man unarmed! So they put me in their car And they sped me away from that terrible scene And I glanced out of the window Saw O'Malley's bar, saw the cops and the cars And I started counting on my fingers Aaaaaah One Aaaaaah Two Aaaaaah Three Aaaaaaah Four O'Malley's bar O'Malley's bar Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 16:38
Aurimaz, o tau niekada neteko būti tokioje situacijoje, kai žinai, kad nepaklusi svetimai valiai, tai gyvas iš patalpos neišeisi, ir nepasišakosi, nes už tave vyresni ir stipresni?
Čia ne iš literatūros, iš praktikos. Gal mes tiesiog vienas kito nelabai suprantam?:) Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 13:53
Aurimaz, stebiuosi tavo tokia pozicija kuri atsispindėjo ir komentaruose, kad tu visur ieškojai autoriaus fetišizmo, moralinių masturbacijų ir t. t. Iš tikrųjų labai siauras požiūris yra taip galvoti, kad jeigu tu rašai apie tokius dalykus, reiškia tau tai patinka, čia tavo vos ne fetišai ir t. t. - čia gal tik ta pati paminėtoji bobutė su švęstu vandeniu gali taip galvoti "vaikeli vaikeli, kas tavo galvelėj kad apie tai rašai", bet ne išsilavinę ir patys kuriantys žmonės. Rašyti galima apie daug ką, bet tai nereiškia kad pasakojamos istorijos yra susijusios su autoriumi ir jo pomėgiais, negi tai naujiena? O sakyti, kad aprašomose situacijose dalyvauja ne girti vyrai ir prievartautojai, o jūs asmeniškai - tai jau gal kiek per drąsu, kitas mano vietoje ir įsižeistų. Kodėl autorių įžvelgi tuose prievartautojuose? Autorius yra pašalinis stebėtojas, neutralus, kuris tarsi stebi veiksmą ir jį fiksuoja. Tokių kūrinių tikslas - ne autoriui morališkai pasimasturbuoti, o parodyti kokie dalykai vyksta realybėje, ir parodyti vaizdžiai, kad skaitytojas pasišlykštėtų, pasibaisėtų ne autoriumi, o būtent tais reiškiniais, kuriuos autorius perteikia. kad pajustų visą tą realios situacijos baisumą taip, kad net susigraudintų, supyktų, širdis imtų daužytis (ką žmonės ir rašė komentaruose - sukelti stiprias emocijas, štai ko reikia) o visa tai tam, kad šiuo atveju mano kaip rašančio misija buvo parodyti tokius šalia mūsų vykstančius dalykus nepagražintus, nenuglaistytus, kad žmonės žinotų kas vyksta ir neliktų abejingi. Yra ir kur kas aukštesnių tikslų už moralinę masturbaciją - kad ir parodyti visuomenei išnaudojamų vaikų padėtį ir sukelti visuomenės gailestį, bei pasišlykštėjimą ir pyktį jų skriaudėjams. Nepagalvojai apie tai? Iš karto griebiesi pačios šlykščiausios priežasties - smurto vaizdavimas siekiant morališkai pasimasturbuoti. Ar tik čia ne tas atvejis, kai apie kitus sprendžiama pagal savo sugedimo laipsnį?
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 13:17
aurimaz:) Blyn:) "jūsų kūryba - taip pat blogis, tiesiog jos niekas neskaitė". :) Aš tos frazės taip plačiai netaikiau, ją vartojau trumpajame periode:) Ir dar dėl blogio: blogis - yra ne peilis, o tas kuris tuo peiliu žaloja, šiuo atveju, kai tekstą pradeda traktuoti pagal savo supratimą:) Būtent tam ir yra tolerancija, o ne piktinimasis. Tarp kitko apie švęstą vandenį, jei tave davatką antikristų apšauktų? ką tu darytum?:)
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |