Vaikščiojau pas daktares, atėjus jos klausia - tu ieškai ligos? Šizofrenijos, taip? Sakiau, ne. Tada jos vis tiek klausė to paties. Ar tu nori šizofrenijos, klausė vėl. Sakiau noriu žinoti, kas su manimi darosi. Jos - esi sveika. Tu nematei ligotų. Tikėjau jomis, kol neišėjau už durų. Išėjusi grįžau. Paskui vėl už durų. Sakė netiki diagnozėmis ir esi nerami. Esi sunykusi sieliškai. Tuo patikėjau, bet tai ne diagnozė.
Išėjus norėjosi sveikamarijas kalbėti, bet žinojau, kad nepadės. Norėjau sužinoti kodėl esu tokia, kokią tik galiu nusakyti, bet žinau, kad niekas man nepasakė kodėl. Negi niekas taip ir nepasakys? Dar nežinau.
kaip miręs kapiliaras gal ne vienas priešais ne-savo akis pamatomas kai kada tam tikru būdu ir atitinkamai tejudantis kai žvilgsnis krypsta ir niekas kita ir nieko daugiau