Surašiau, kur yra civilizacijų. Tik ten yra viena ir ta pati civilizacija, išplitusi iš motininės planetos. Smulkiau apie planetas reiktų sąrašiuką smulkesnį daryti.
Ne, vietinių kalba netinka, atėjūnai turės viską savaip iš naujo įvardinti. Nelauks gi, kol išmoks vietinių kalbą ir sužinos, kaip jie čia viską pas save vadina.
Kaip potencialūs autoriai įsivaizduoja laivus - gražius, prie kurių išvaizdos sėdėjo ir seilėjosi dizaineriai ar sulipdytus iš to, kas po ranka pasimaišė? Palyginimui, I, II, III Star Wars epizodų kosminiai laivai ir Alien serialo kosminiai laivai.
Man astronomijos žinių pakanka planetiniam žamėlapiui pagaminti. Ir aš būčiau už didesnę sistemą, nes jeigu proceso metu norės įstoti kažkoks naujas žmogiukas, tarkim, su nesudėtinga istorija, nedarančia didelės įtakos kitiems, jis galės pasirinkti kokį mažiau į akis krentantį mėnulį ir ten kapstytis su savo problemomis.
Supernova po dviejų metų, mano nuomone, čia pats savaime varikliukas, kad apsakymas neužsibūtų vietoje, kad būtų kažkoks "force majore", kuris verstų pastoviai judėti į priekį, užuot su vietiniais aborigenais snukius daužius ir dėl valdžios kariavus.
Žodžiu, pagaminsiu plakatą ir pasistengsiu, kad būtų visi pavadinimai ir savybės aiškūs.
P.S. laivyno didumą ir pavadinimus pateiks Sebastianas.
Man Aurimo pasiūlyta data labai tinkama. Nagi, pagalvokime kiek žmonėms reikėjo, kad nuo sklandytuvo pagaminto pagal principą "kad ir užsimušiu, bet būsiu pirmas" viskas išsirutuliojo iki viršgarsinio keleivinio lainerio? Pažiūrėkit kokios kuro kainos, juk koks nors Anupras gali sugalvoti alternatyvų energijos gavimo būda, kuris netyčiomis itin tinka tarpžvaigždinėms kelionėms. :)
Aurimaz nepaminėjo vietinių gyventojų. Juk jie taip pat kažką veikė? Taigi, dar viena šio visatos užkampio jėga - aborigenai. Tik norėtųsi originalesnių nei avatarinių katinų, santykiaujančių su aplinka uodegomis.
Norėčiau labai paprieštarauti Valko supersudėtingai sistemai. Na, tegul būna pora dvinarių planetų ar šiaip koks briedas, bet jei sistema bus labai sudėtinga, viskas pasibaigs tuo, kad visos grupės nesimuš tarpusavyje, o kovos tik su force majore - nė vieno laivo normaliai negalima pakabinti planetos orbitoje, sėkmingai susiklosčius gravitacinėms aplinkybėms iš stoties gali likti tik sutraiškyta skardinė. Ir viskas pasibaigs tuo, kad žmogus norintis prisijungti prie kūrinio turės pateikti mažų mažiausiai fizikos ir astronomijos diplomus. Bent daktaro laipsniui. ;] Kelios paslaptys smagu, bet jei viskas turime du metus, krūvą grupuočių nereikia persistengti.
Išeitis visada yra. Flaxai, niekas nedraudžia keliem žmonėm rašyt apie tą patį kolonistų atvykimą į sistemą - pats pirmasis multiautorinio kūrinio skyrius gali būt aprašytas kad ir penkiasdešimties žmonių, iš kapitono, mokslininko, piloto, kelių kolonistų, borto kompiuterio, pro šalį skriejančio mąstančio asteroido ir vietinės saulės protuberanto, įgijusio intelektą, požiūrio taškų =]
vau, gera aurimo idėja, ypač 4 punktas osam :) rašykit žmonės rašykit
tik nepadarykit doom'o ir firefly mišinio.... nors bendrai gal nebūtų taip jau blogai
Aurimai, ačiū, kad padarei viską, ko tiek laiko prašiau =]
Jei taip - manau dar šiek tiek pasitarus didelio skirtumo tarp mūsų mechanizmų neliks. Kadangi galima padaryt šitaip: Po kūrinį, kurio veiksmas vyksta tamstos išgalvotoje visatoje, parašo trys - keturi žmonės. Nuosekliai parašo, vienas po kito, kiekvienas priimdamas domėn anksčiau rašiusiojo įvestus faktus ir teorijas. Tie kūriniai turėtų apimt kuo platesnį įvykių spektrą, būtų jie kaip kokia biblija visam mūsų projektui. To reikia tam, kad vėliau rašantieji mažiau pyktųsi - vienas pakrikštijo mokslininkų skraidantį kibirą "Kaliošu", kitas - "Nabuchodonosoru", vienas suteikė vyriausiam kolonijinių pagėgų vadui Anuprui generalisimo titulą, kitas - paimperatorio. Pas vieną į aprašomąją sistemą armada atvyksta penkiais didžiuliais laivais, pas kitą - keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt dviem mažiukais. Kiek mes betikslintume detales, kiek beveržtume siužetui diržą, bet rašant "iš lempos" neatitikimų vis tiek bus daug, kadangi žmonės skirtingi, ir interesai pas juos skiriasi. Geriausias aprašymas būtų keletas kūrinių, talpinančių savyje kuo didesnį siužeto ir pasaulio gabalą.
Na o paskui, po kokio mėnesio, jau galėtų prisidėti visi kas tik nori (kuriuos reikėtų prieš rašant kaip nors priverst perskaityt visus "biblijinius" kūrinius). Aišku, nesklandumų bus ir taip, bet nedideliais kiekiais jie net išeis į naudą - prisiminkit "Animatricą".
Taigi, dabar reikėtų aptarti dar keletą smulkmenų. Pirma - vardai ir vietovardžiai. Tame tarpe kūrinio pavadinimas. Jie turėtų būt kuo nors susieti, turėt savyje daros ir bendros stilistikos. Gal kas apsiimtų? Antra - manau, kad Aurimo aprašyta visata tikrai turi daugiau pranašumų nei Flaxo pataisyta, pirmiausiai dėl laiko. Jei tai bus du metai - mes galėsim padengti juos kuo tankesniu kūrinių sluoksniu, nusakyti visą istoriją, nuo pat atvykimo iki pat bumt, įskaitant keletą svarbesnių tarpinių įvykių. Taip, du šimtai metų skambėtų epiškiau, bet per juos tiesiog spėtų įvykti tiek visko, kad niekada nesugaudytume galų (juk kiekvienas rašantysis norės nušviesti pasaulinės svarbos įvykį, o ne ką nors nykaus). Ir erdvę reikia sumažinti, lai tos keliolika planetų sukasi aplink vietinę saulę ir vienos aplink kitas kuo tankiau bei kuo mažesniame erdvės plote, atlikdamos nepaprasto sudėtingumo šokį (kas privertė jas taip elgtis? Kodėl sistema nesuyra? Ką slepia seniai išnykusios Jamų rasės aborigenų astronominiai kalendoriai? Daug darbo mokslininkams ir juos aprašinėjantiems). Kuo mažiau erdvės ir laiko - tuo daugiau kontakto tarp autorių, tuo detalesnis pasaulis, tuo maloniau skaityti. Aurimas net galėtų papaišyt žemėlapį (trimatėje erdvėje? Kodėl gi ne), kas nors kibtų į astronomiją arba pasikviestų pažįstamą fiziką idant tas bent truputį profesionaliau sudėliotų planetas (abejoju ar wikipedijos čia mums pakaks).
Ai, dar. Flaxai, apgvyvendinimo nereikia - juk kolonistai su svita atranda sistemą, atvyksta, ir tada prasideda visas smagumas - apsieisim be futuristinių miestų ant nepažįstamos planetos paviršiaus. Arba užauginsim juos per pusmetį, jei prireiks. Nežinia, ką tokio tolimoj ateity mūsų provaikaičiai mokės padaryti ir kokio karšto kraujo bus.
Ir dar pataisymas Aurimui: 2445 metai man atrodo truputį per artimi, balsuoju už bent jau 3000-uosius. Vidutinis žmogaus amžius mūsų pasaulyje lai siekia tris - keturis šimtus metų (jei baterijos anksčiau nenusės), dirbtinio intelekto jie lai privengia - nekokie prisiminimai iš prieš tūkstantmetį žemę nusiaubusių karų su mąstančiais dulkių siurbliais ir mikrobangų krosnelėmis. Tiesiog manau, kad taip įnešim truputį realistiškumo.
Aurimaz, na ne, tik 2 metai iki supernovos ir tokia gausybė socialinių sluoksnių? Nerealu. Jeigu būtų 2 metai, žinai kaip elgtųsi kolonistai? Surastų kokį nors didesnį mėnulį sistemos pakraštyje, gerai į jį įsiraustų ir tūnotų pagal principą - "o gal sprogimo radiacija mūsų nepriveiks? jeigu nepriveiks, varysim į kitą sistemą, gal ten žolė bus žalesnė, dangus žydresnis".
Mažiausiai 200 metų iki sprogimo, o gal net visi 2000, kad atsirastų tiek daug skirtingų grupių, ir netgi su išvystyta biurokratija bei piratavimu. Mūsų seimas per 2 metus neįsivažiuoja, o tu per 2 metus nori kone visą sistemą apgyvendinti su visais pribumbasais?
Man patinka, kad kosminė opera. Bet aplinka pernelyg didelė, per daug erdvės neatitikimams tarp skirtingų siužetų. Gautųsi ne rašymas, o derybos dėl scenografijos.
Valko principas geresnis, nes ten didesnė tikimybė išvystyti nuoseklų siužetą.
Okėj, Valkas tvirtina, kad mano sistema - šūds. O aš sakau, kad nešūds. Ir kadangi iki šiol diskusijose buvo aptarinėjamas tik šio projekto įmanomumas, išdrįsiu pereiti į sekantį etapą.
Taigi, projekto Visata.
Pernelyg nenuklysiu nuo prieš tai išsakytų pageidavimų. Visas veiksmas - tolimoje ateityje, 2445 metais.
Vieta - žvaigždė (padėkit surasti tinkamą), į kurios sistemą atvyksta Žemės laivynas, kelionėje prabuvęs 30 metų. Tai ir koviniai laivai, ir kolonijiniai laivai - miestai ir dar visokia kosminė fignia, kokią tik galima sugalvoti. Žodžiu, prisišvartuoja visas balaganas prie sistemos, o ten - rojus kvadratu. Keturiolika planetų, keturios tinkamos gyventi. Du dujiniai gigantai su n mėnulių ir gigantiškas asteroidų žiedas aplink visą grožybę. Laivyno žmonės rėkia "valio - prisiskraidėm, dabar norim arti, sėti, gimdyti ir gyventi".
Tačiau ne viskas taip paprasta.
Pirmiausia pasirodo, kad sistemos žvaigždė - nestabili nors tu ką. Ir visi požymiai rodo, kad greičiau nei po dviejų metų ji virs supernova. Ką tai reiškia?
Pirmiausia tai, kad laivynas su savo naujausiais varikliais niekur nepabėgs. Kad ir kaip skubėtų, sprogimo banga juos pasivys ir padarys kebabus. Antra - sistemoje jau gyvena kažkokie protingi padarai, turintys gana aukštos kokybės technologiją ir patys žinantys apie savo problemas. Žodžiu, nei bėk, nei rėk.
Taigi, pagal mano minėtą schemą galima išskirti šias žmonių/laivų grupes, kurias galima pasirinkti savo istorijos vystymui:
1. Kariškiai su savo 6 kreiseriais. Jie įsitikinę, kad sistemoje gyvenantys ateiviai turi atsakymus į visus klausimus. Belieka nusileisti, duoti į dantis ir ištardyti. Arba atvirkščiai. Nesvarbu. Žodžiu, nusimato mėsmalė.
2. Civiliai su savo skraidančiais miestais. Jie nenori jokio karo, jie pavargo skraidyti, jie nori tik normalaus darželio su gėlėmis ir kopūstais, na dar pasidžiaugti Saule, kol ateis amba. Jų paslaugoms - keturios planetos. Trys jau retai apgyvendintos, ketvirta - su klaustuku (patys sugalvosit klaustuką). Be to - tikimybė, kad kažkurie dujinių gigantų mėnuliai tinkami kolonizacijoms (Avatarą žiūrėjot? Tai vo...).
3. Mokslininkai, prijaučiantys kariškiams. Nu jiems planetos nerūpi tiek, kiek setleriams civiliams, jie normaliai jaučiasi savo skraidančiuose kibiruose. Va tik susirasti kur nors ramią vietą, kur pakankamai egzotiškų dalelių - ir galima kariškiams superginklus išradinėti. Daugiau viskas dzin, kariai jais pasirūpins.
4. Mokslininkai, kuriems rūpi viskas, išskyrus kariškius. Šitie nusižiūri neblogą mėnulį ir traukia ten laimės ieškoti. Biologai, technologai ir archeologai. Na, dar vienas koks paklydęs sociologas, kad linksmiau būtų. Visa ši chebra užsiima kiek linksmesniais tyrimais, nors niekas jiems ir nepadeda. Jie patys kiečiausi, o jų išsirinktas mėnulis - keistas kažkoks. Koks - rašytojo reikalas.
5. Kosmoso prietrankos, mielai virstantys kosmoso piratais. Na, laivyne jau anksčiau nebuvo viskas sviestu patepta, o čia žvaigždė pašonėje (nesvarbu, kad mirtinai pavojinga), bet gyventi galima. Tikslas - turtai ir prabanga iki didžiojo BUM. Kenkti visiems, kuriems tik išeina. Jeigu dar vietiniams ateiviams išeitų duoti per nosį - tai jau visai faina.
6. Nuotykių ieškotojai, kuriems rūpi visų gerovė. Jie kaip laukiniuose vakaruose - kur tik baras - ten snukiamušis. Jokių namų, visą laiką kelyje, visą laiką nuotykiai. Pagal skonį. Mėgsta prisijungti prie bet kurios iš anksčiau minėtų grupių, bet ilgai neužsibūna. Mažais, greitais laiveliais laksto nuo mėnulio prie mėnulio, nuo planetos prie planetos. Naujienų? Kulkų? Mielai prašom.
7. Valdžia ir biurokratija. Šiems šaunuoliams paklūsta visi kariškiai ir visas pagrindinis laivynas. Jie mėgsta vadovauti ir žino, kad reikia garsinti Žemės vardą. Nors ką čia - kai tokia žvaigždė pašonėje, nieko nenutiks, jeigu viską paskelbsime imperija, o kažką - imperatoriumi. Ir žinoma, dar reikia išvyti iš sistemos tuos prietrankas vietinius, iš kurių jokios naudos.
8. Atskalūnai. Na čia kaip biurokratija su valdžia, tik iš kito galo (opozicija). Jie irgi nori valdžios, jų daug, o nuvaryti du kreiseriai ir kibirą primenanti stotis jiems žada šiokią tokią paramą kulkomis ir lazeriais (ar kuo ten). Jie irgi turi savo vadą, norintį tapti imperatoriumi, tik šitas daug blogesnis už 7 varianto vierchą. Niekur neišeina be neperšaunamos liemenės ir atominės granatos, kurią pasiskolino iš arsenalo.
9. ... sugalvokit patys.
---
Tai ve, yra šitiek frakcijų, kurios anksčiau ar vėliau susivokia, kad sėdėti šalia potencialios supernovos - nelabai faina. Reikia sprendimo.
Ir visi nuoširdžiai įsitikinę, kad sprendimą turi kažkas kitas, tik ne jie. Tik reikia sužinoti, kas. Vietiniai ateiviai? Mokslininkai? O gal archeologai atkasė kokios nors mirusios civilizacijos artefaktą, kurį blogiausiu atveju galima panaudoti kaip... nu nežinau - gal kaip variklį?..
Žodžiu, prasideda kova už išlikimą ir toks savotiškas gyvenimas. Prieš akis - dveji metai. Po to - arba kebabai, arba sėkmingas pabėgimas. Nors kebabai irgi neblogai...